Vaistažolės imunitetui stiprinti - šiuo metu turi būti pas kiekvieną!
Žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų imunitetas – organizmo atsparumas ligoms – dažnai būna nusilpęs, todėl puola gripas, peršalimai, paūmėja lėtinės ligos. Gydytojai nuolat kartoja, kad imunitetą stiprina kasdienė mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, grūdinimasis ir, žinoma, pilnavertė mityba. Kol nėra šviežių žalumynų, vaisių ir uogų, imunitetui stiprinti puikiai tinka vaistažolių užpilai, arbatos ar spiritinės ištraukos.

Rausvažiedė ežiuolė. Vaistažolių karalienė imunitetui stiprinti. Gydomąjį poveikį turi visas augalas: žolė, žiedai ir šaknys. Organizmą stiprinti tinka ir kitos ežiuolės rūšys – siauralapė ir blyškioji ežiuolė. Biologiniai tyrimai, atlikti VDU Kauno botanikos sode, parodė, kad šie augalai Lietuvoje visiškai subręsta, sukaupia daug medžiagų, pasižyminčių farmakologiniu aktyvumu. Jos malšina uždegimus, naikina kenksmingas bakterijas, virusus, grybelius ir veikia kaip stiprus antioksidantas.


Rausvažiedžių ežiuolių žolėje esantys polisacharidai ir glikoproteinai – nespecifiniai imuninės sistemos stimuliatoriai. Buvo pastebėtas specifinis ežiuolių poveikis gripo ir pūslelinio stomatito virusams. Ežiuolė padeda kovoti su sezoninėmis ligomis, jos preparatus su pertraukomis reiktų vartoti peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui.
Imunitetui stiprinti iš ežiuolių reiktų ruošti užpilą: 1 valgomasis šaukštas smulkintos žolės užplikomas termose stikline verdančio vandens, po 30 min. nukošiamas ir geriamas kartą per dieną prieš valgį. Šį užpilą reiktų vartoti ne ilgiau kaip 2 savaites, paskui daryti 2 savaičių pertrauką. Kitas dvi savaites gerti kitokias vaistažolių arbatas.

Ežiuolių šaknų galima pasikasti ir dabar, nes žemė neįšalusi. Šaknis reiktų gerai nuplauti, susmulkinti ir užpilti 40 laipsnių degtine santykiu 1:5. Vartoti galima po savaitės, po 20 lašų ištraukos, atskiedus vandeniu, 3 kartus per dieną prieš valgį.

Vingiorykštė. Žinoma Lietuvos žolininkė Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad imunitetą puikiai stiprina ir vingiorykštės lapų bei žiedų užpilai, arbatos. Šiose vaistažolėse gausu flavonoidų, askorbo ir salicilo rūgščių. Vingiorykštė ne tik stiprina organizmą, bet ir skatina šlapimo bei tulžies išsiskyrimą, veikia raminamai, bakteriocidiškai, didina kepenų antitoksinį aktyvumą. Jas reiktų gerti sergant gripu, angina, bronchitu, karščiuojant. Tinka gerti nuo galvos, kaulų skausmo.


Spanguolė. Tai vienintelės uogos, kurios išlieka šviežios iki pavasario ne tik pelkėse, bet ir namuose. Jeigu jų visų nesunaudojote kalėdiniam kisieliui virti, kasdien suvalgykite po laukinių spanguolių saują. Jos turi vitamino B, C, PP, kalio, kalcio, fosforo, geležies. Jos turi priešuždegiminių savybių, tonizuoja, stiprina organizmą, gerina apetitą ir virškinimą tiems, kurių mažas skrandžio rūgštingumas. Jas reiktų valgyti karščiuojant, nes skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą. Spanguolių uogas reiktų valgyti ir apsinuodijus, nes jose esantys pektinai sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, stronciu) ir jie pašalinami iš mūsų organizmo.

Įrodyta, kad imunitetą stiprina ir žuvų taukai, bičių produktai – žiedadulkės ir bičių duonelė, alaus mielės.