Aš įsimylėjau Islandiją, nes atradau tą šalį, kurioje man (kaip turistei) patinka tikriausiai absoliučiai viskas. Ir nors joje esu buvusi jau tris kartus, bet jau galvoju, kaip keliausiu ten dar.
Man Islandijoje patinka viskas - pradedant klimatu, tykiais ir širdingais žmonės, mažaaukštėmis statybos, galybėmis vandens ir kalnais bei ta karščiu alsuojančia žeme prie pat amžino įšalo.
Paskutinė kelionė vėl pabėrė naujų pažinčių su maistu ir skonių. Šį kartą parsivežiau pyrago receptą ir laukiau kada gi mūsų šalyje užderės rabarbarai. Rabarbarų trupiniuočio Hjónabandssæla (angliškai Happy Marriage cake), pirmą kartą paragavau jo, dar šilto, pusryčiaujant su svečių namų šeimininke. Itin ilgai kalbėjomės, jai patiko pasakoti savo šeimos istoriją, o aš tokias visada klausau be amo. Ir nė nepajaučiau, kaip suvalgiau net 2 gabalus šio pyrago su avižiniais dribsniais ir braškėmis. Kai jau aiškinau receptūrą, Inga detaliai papasakojo kokie slaptieji ingredientai padaro jį tokiu neįprastu, kitokiu. Iš tiesų, dar bene pusdienį savo burnoje jaučiau kardamono ir migdolu poskonį, itin malonų ir naują.
Ir nors šiam pyragui pagaminti islandai šiomis dienomis dažnai naudoja rabarbarų džemą (nes jį galima naudoti visus metus, skirtingai nei rabarbarus), aš tokių gaminių parduotuvėse stengiuosi nepirkti, o savo pasigaminto neturėjau, todėl laukiau rūgščiojo derliaus, kad galėčiau namie pasigaminti šį tobulą pyragą.