Tiems, kas mėgsta išsikepti savo virtuvėje naminės duonos, tikrai yra susidūrę ir su nesėkmės skoniu. Kartais taip nutinka, kad net ir labiausiai patyrusiai šeimininkei kartais perkepa, neiškepa arba ima ir neiškyla kepama duona. Su pastarąja mano santykis irgi visoks, tad kai jau noriu garantuoto rezultato, kepu duoniukus, jie itin tinka tada, kai maisto reikia pasiimti "su savimi", kai mėgstu keliauti visur su šeima ir turėti savo maisto.
Anksčiau aš duoniukus kepdavau iš kvietinių ir ruginių miltų (50/50), tyro vandens, trupučio aliejaus bei obuolių actu gesintos sodos. Bet kai geriau pagalvojau, supratau, kad tešlą galima gaminti su raugu, nebekilo jokių abejonių, kad tai bus mano kitas kepinys.
Po daugelio kepimų galiu labai lengva skirti pirmą vietą šioms duonelėms, jos turi itin malonios rūgštelės, yra porėtos ir skalsios. O kadangi jau ne vieną kartą gyriausi, kad mano namuose viskas rūgsta labai greit, kepu duoneles, raugindama visą masę, gal tame ir slypi paslaptis, kodėl jos tokios minkštos ir porėtos.
Gamindama visus produktus matuoju su ta pačia stikline 240 mililitrų. Iš nurodytų ingredientų kiekių man gavosi viena kepimo skarda ruginių duoniukų.