• Sveikesnė laja ir geresnė ventiliacija. Per tanki, ūgliais „užsikimšusi“ laja sulaiko drėgmę ir tamsą, o tai didina ligų spaudimą. Išretinus šakas, oras ir saulė pasiekia vainiko vidų, sumažėja grybelinių ligų rizika.
• Stabilesnis derlius. Genint pašalinamos senos, neproduktyvios, į vidų augančios šakos; energija nukreipiama į vaisingus ūglius. Vaisiai būna stambesni, tolygesni, kokybiškesni.
• Tvirtesnė konstrukcija. Teisingai formuojant skeletines šakas (kampai ~45–60°), medis atsparesnis sniegui, vėjui ir derliaus apkrovai.
• Atjauninimas. Apleistiems medžiams, genėjimas yra vienintelis kelias grąžinti balansą, bet tai daroma palaipsniui per 2–3 sezonus.

• Tinka rudenį:
  • aiškiai sausos, nulūžusios, ligotos šakos;
  • šakos, trinančios viena į kitą arba augančios į lajos vidų;
  • vertikalūs vilkūgliai, jei jie akivaizdžiai konkuruoja su lajos forma;
  • pavojingos šakos, galinčios lūžti nuo sniego ar vėjo.
• Nerekomenduojama rudenį:
  • agresyvus, masinis vainiko keitimas (ne daugiau kaip ~10–15 % vainiko masės);
  • storų šakų pjūviai drėgnu, šaltu oru;
  • formavimo pradžia jaunam medeliui, jei negalite užtikrinti sausų, švelnių sąlygų.

1. Aštrūs, švarūs įrankiai. Sekatorius, pjūklas, ilgas žirklės – viskas turi pjauti lengvai. Prieš pradedant ir tarp medžių/šakų dezinfekuokite (pvz., spiritu).
2. Sausa diena be lietaus prognozės artimiausioms 24–48 val. Drėgmė – pagrindinis infekcijų sąjungininkas.
3. Pjūvio technika. Pjūvis daromas šalia šakos žiedo (be atplaišų, be „kabančių kabliukų“), šiek tiek nuožulniai, kad vanduo nubėgtų.
4. Trijų pjūvių metodas storoms šakoms. Pirmas – iš apačios, antras – iš viršaus kiek toliau, trečias – tikslus pjūvis ties šakos žiedu. Taip nebus žievės plėšymo.
5. Žaizdų apsauga. Ant didesnių skersmens pjūvių naudokite sodo žaizdų dangą/tepalą, ypač jei oras drėgnas arba pjūvis platesnis nei piršto storis.
6. Neskubėkite. Kiekvienas pjūvis turi tikslą: pašalinti ligą, pagerinti šviesą ar konstrukciją, sumažinti riziką.

• Pirmas tikslas – skeletinė struktūra. Pasirinkite 3–5 pagrindines šakas, kylančias ~45–60° kampu, tolygiai išsidėsčiusias aplink kamieną, skirtinguose aukščiuose.
• Konkurentų šalinimas. Jei centrinis stiebas turi konkurentą, vieną palikite, kitą pašalinkite.
• Ilgų ūglių patrumpinimas. Palikite stiprų išorinį pumpurą, kad augimas kryptų į išorę, o ne į vainiko vidų.
• Rudenį – tik higiena. Jei medelis ką tik pasodintas ar dar „apsidairantis“, rudenį apsiribokite akivaizdžiai sausa/jau pažeista šakele. Pagrindinę formą koreguokite pavasarį.

• Sanitarinis genėjimas visada pirmas. Pašalinkite tai, kas sausa, trina, kryžiuojasi, skatina ligas ar lūžius.
• Šviesinimas. Atverkite „langus“ šviesai: pašalinkite kelias smulkias, į vidų augančias šakeles.
• Reguliavimas pagal derliaus apkrovas. Ilgas, linkusias šakas patrumpinkite iki tvirto šoninio atsišakojimo, kad jos neplyštų prie jūsų ar vaisių svorio.
• Rudenį – saikingai. Didelius architektūros keitimus planuokite pavasariui, o rudenį – tik patikimas higienos ir saugumo priemones.

• Renovacija per 2–3 metus. Niekada „nekapokite“ visko per vieną sezoną. Pasirinkite svarbiausius mazgus, kurie labiausiai tamsina lają ar kelia lūžio riziką, ir juos sutvarkykite.
• Storas šakas – tik tiksliai ir saugiai. Jei būtina rudenį pašalinti storą šaką (pavojus, liga), darykite tai sausu oru ir būtinai apsaugokite žaizdą.
• Po žiemos – vertinimas. Pavasarį apžiūrėkite gijimą ir tęskite planą.

• daugiau šviesos į vidų;
• mažesnė drėgmės „kišenių“ rizika;
• lengviau skinti, purkšti, prižiūrėti;
• laja elastingesnė vėjui ir sniegui.

• Virš išorinio pumpuro. Taip skatinamas augimas link vainiko išorės, o ne į vidų.
• Be kelmelių. Nuo kamieno ar stambesnės šakos palikite minimalų „žiedo“ plotą, bet ne „kabliuką“. Kelmeliuose medis nesugeba gerai užtraukti žaizdos.
• Be plėšymo. Storas šakas pjaukite trimis pjūviais, kad žievė nenusiplėštų.
• Tvarkingas kraštas. Jei liko atplaiša, atsargiai sulyginkite pjūvio kraštą.

• Vizualinė patikra po 1–2 savaičių. Jei žaizdos atrodo šlapios, rudos, pūlingos – reaguokite: nuvalykite, aptvarkykite kraštą, prireikus panaudokite žaizdų dangą.
• Higiena aplink medį. Nenpalikite pjautų šakų, ypač ligotų, po laja. Jas iškart išneškite iš sodo, nes tai ligų „viešbutis“.
• Subalansuota mityba. Rudenį netręškite azotu. Jei reikia, orientuokitės į dirvožemio struktūrą, kalį, fosforą, organiką (kompostas), bet be pertekliaus.
• Mulčias. 5–8 cm organinio mulčio sluoksnis apsaugos šaknis nuo šalčio svyravimų ir išlaikys drėgmės balansą (bet nelaikykite mulčio tiesiai prie kamieno – palikite oro „žiedą“).

1. Per daug, per kartą. Ambicingas „generalinis“ genėjimas rudenį – ne slyvoms. Skirstykite darbus laike.
2. Drėgnas oras, skubotas darbas. Lietus + šviežios žaizdos = problemų kvietimas.
3. Kelmelių palikimas. Tai prastas gijimas, grįžtančios ligos, supuvę mazgai.
4. Bloga įrankių būklė. Atplaišos, „kramtytas“ pjūvis, infekcijų pernešimas.
5. Formos ignoravimas. Be aiškios struktūros medis tampa „šluota“, dyla derliaus kokybė, lūžta silpnos šakos.

• Jaunas, gerai augantis medis: rudenį tik higiena (pažeista/sausa), formavimą palikite pavasariui.
• Suaugęs, per tankus medis: rudenį – lengvas šviesinimas, aiškiai rizikingų vietų korekcija; pavasarį – tikslesnė architektūra.
• Senas, apleistas medis: rudenį – sauga ir higiena (pavojai, ligos), didesnę renovaciją planuokite į kitą sezoną.

• „Langų“ metodas: Vietoje to, kad trumpintumėte kelias šakas po truputį, kartais geriau išimti vieną netinkamai augančią šaką visai – taip atveriate šviesos koridorių, o žaizdų skaičius mažesnis.
• Šviesa – kaip taisyklė Nr. 1. Stenkitės, kad saulė galėtų „įeiti“ į lajos vidų bent keliose vietose.
• Krypties korekcijos. Jei šaka linkusi grįžti į vidų, patrumpinkite ją iki išorinio šoninio atsišakojimo.
• Skiepų zonoje – atsargiai. Ant poskiepio dygstančius ūglius (iš po skiepo) pašalinkite kuo anksčiau – jie atima energiją iš veislės dalies.
• Po audrų ir šlapių sniegų – apžiūra. Jei žiemos metu šaka suskilinėja ar pasvyra, pavasarį suplanuokite korekciją; jei pavojus akivaizdus – rudenį sutvarkykite saugiai.

• Laistymas tik pagal poreikį. Rudenį perlaistyti nereikia; svarbiau, kad šaknys nepermirktų.
• Apsauga nuo kiškių, stirnų. Kamieno apsaugos, tinklas aplink jaunus medelius – tai ne kosmetika, o būtinybė.
• Sniego valdymas. Stambų, šlapią sniegą nuo šakų geriau nupurtyti, kad nelūžtų.
• Kamieno balinimas. Jei praktikuojate – atlikite teisingai: balinimas gali sumažinti žievės įtrūkimus nuo temperatūrų šuolių saulėtą žiemos dieną.

Metinis slyvų genėjimo kalendorius (kasmet kartojamas)

Pastaba: tai universalus kalendorius be metų žymėjimo. Orientuokitės į orų sąlygas savo sklype. Jei pasitaiko netipinė žiema ar vėlyvi šalčiai, darbų seką priderinkite atitinkamai.

• Stebėjimas ir apsauga. Tikrinate, ar nepažeistos kamieno apsaugos, ar šakos nelūžta nuo šlapio sniego.
• Sniego valdymas. Jei sniegas sunkus – atsargiai nukratykite nuo pagrindinių šakų.
• Jokių pjūvių per šalčius. Nevykdykite genėjimo, kai temperatūros nuolat žemiau nulio.

• Pagrindinis struktūrinis genėjimas. Kai nebėra stiprių šalčių, tačiau pumpurai dar neišsprogę, imkitės lajos architektūros: pašalinkite į vidų augančias, kryžiuojančias, konkurentes šakas, išlaikydami „taurės“ principą.
• Storos šakos – tik dabar, jei įmanoma. Šiuo metu žaizdos gyja greičiau.
• Jaunų medelių formavimas. Pirmaisiais metais koreguokite skeletines šakas ir kryptį.

• Lengvi pataisymai. Po pagrindinio genėjimo įvertinkite reakciją: jei kur nors liko akivaizdžios trinties ar šešėlio „kišenė“ – minimaliai pataisykite.
• Vilgūglių kontrolė. Jei ant kamieno ar šaknies kaklelio dygsta vilkūgliai – pašalinkite juos anksti.

• Vasaros genėjimas (lengvas). Šviesinimas, smulkios korekcijos, į vidų augančių ūglių šalinimas.
• Derliaus apkrovos valdymas. Ilgas, linkusias šakas patrumpinkite iki tvirto šoninio atsišakojimo, kad nevirstų.
• Higiena. Laiku pašalinkite aiškiai ligotus ūglius, dezinfekuokite įrankius.

• Po derliaus apžiūra. Įvertinkite, kurios šakos labiausiai vargo, kur laja per tanki. Planuokite rudenį: sanitarinis genėjimas, o stambesnį – kitam pavasariui.
• Jaunų ūglių švelnus patrumpinimas (jei būtina), kad neperaugintų vidinės lajos.

• Sanitarinis genėjimas. Pašalinkite sausas, ligotas, trinančias, pavojingas šakas.
• Šviesinimas be perdėto trumpinimo. Neviršykite ~10–15 % vainiko masės.
• Sausa, šilta diena. Planuokite darbus taip, kad po pjūvių nekristų lietus.
• Žaizdų apsauga. Stambesnius pjūvius užtepkite.
• Švarus sodas. Išneškite likučius iš po lajos.

• Po rudeninio genėjimo stebėsena. Žaizdų būklė, apsaugos nuo žvėrių, mulčio sluoksnis.
• Ramybės periodas. Jokio genėjimo, nebent tenka pašalinti aiškų pavojų (nulūžusią, įtrūkusią šaką) sausu, nestipriai šaltu oru.

1. Ar tikrai reikia pjauti? (liga, sausumas, trintis, pavojus)
2. Ar prognozė sausa ir be lietaus artimiausiomis dienomis?
3. Ar įrankiai aštrūs ir dezinfekuoti?
4. Ar neviršysite 10–15 % vainiko masės?
5. Ar žinote, kur pjūvis baigsis (virš išorinio pumpuro / ties šakos žiedu)?
6. Ar žinote, ką paliksite šviesai ir konstrukcijai, o ne tik ką pašalinsite?