Kurklių (lot. Gryllotalpa gryllotalpa) antplūdis darže ar sode gali pridaryti nemažai žalos: pažeidžiamos augalų šaknys, gumbai, daigai merdi be aiškios priežasties, landos sutrikdo dirvos struktūrą. Todėl klausimas „Kurklių naikinimas – kokie būdai efektyviausi?“ yra itin svarbus kiekvienam sodininkui. Šiame straipsnyje apžvelgsime visus veiksmingiausius metodus – nuo natūralių iki cheminių, nuo prevencijos iki sprendimų, kurie veikia ilgai – kartu su praktiniais patarimais, kaip pasiekti geriausius rezultatus kiekvieną sezoną.
Kas yra kurkliai ir kodėl jie tokie pavojingi?
Kurklys – požeminis vabzdys, gyvenantis dirvoje. Jis turi stiprias priekines galūnes, kurios panašios į kastuvus, – jomis rausia urvus. Kurkliai gyvena po žeme, dažniausiai drėgnoje, purioje dirvoje, ypač ten, kur daug organinių medžiagų. Jie minta augalų šaknimis, gumbai, svogūnėliais; vystantys augalai gali pradėti merkti, nors antžeminė augalo dalis atrodo sveika.
Štai keletas savybių, kurios padeda suprasti, kodėl jie yra tokie sunkūs kenkėjai:
- jie žiemoja dirvoje gana gilai, todėl vienkartinės priemonės dažnai ne visai pašalina populiaciją;
- jie dauginasi gana sėkmingai – patelės deda nemažai kiaušinėlių urvuose;
- jų veikla dažnai nematoma kol žala tampa pastebima;
- jie nemėgsta šviesos, bet yra gerai pasislėpę ir sugeba judėti urvų tinklais.
Suprasti kurklių gyvenimo ciklą – kada jie aktyvūs, kada maitinasi, kada deda kiaušinėlius – yra raktas į sėkmingą prevenciją ir naikinimą.
Kada yra palankiausias laikas imtis veiksmų?
Norint, kad kurklių naikinimas būtų veiksmingas, labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Štai laikotarpiai, kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Pavasaris – kai dirva pradeda šilti, kuomet kurkliai ima aktyviai išlįsti iš žiemos urvų; tai laikas, kai naudinga stebėti požymius (urvus, požeminius tunelius, augalų vystymosi sutrikimus).
- Vasara – ypač jauniklių laikotarpis, kai lervos pradeda maitintis; tai metas, kai veiksmas turi būti intensyvesnis, kad būtų sustabdyta kenkėjų gausa.
- Ruduo – prieš žiemą; svarbu paskutinį kartą įvertinti populiaciją, užkirsti kelią žiemojimui. Gilus dirvos purenimas, urvų trikdymas, natūralių spąstų naudojimas padeda sumažinti peržiemojančių kurklių skaičių.
Veikti reikia ne vien tik tada, kai jau matote žalą, bet ir nuolat prižiūrėti savo sodą / daržą, stebėti ir imtis prevencinių priemonių.
Kaip atpažinti kurklių buvimą
Prieš pradedant kovą, būtina nustatyti, ar tikrai darže yra kurkliai. Klaidų padaryti lengva, nes kai kurių požymių kenkėjai gali palikti panašius – pvz., kurmiai ar plėšrios sliekai. Štai ką stebėti:
- urvai, tuneliai – paprastai siauri piltuvėlio formos landos su anga viršuje;
- požeminiai tuneliai, kuriuose dirva lyg nusileidusi, dažnai aptinkama žemė pakyla virš tunelio ir sudrėkus bei apspėjus lietum;
- augalų vystymas – daigai ar vegetacinės augalo dalys gali atrodyti ligotos, nors antžeminė dalis nepažeista mechaniniu būdu;
- tuščios vietos lysvėse – augalai dingsta ar merdi be kitų matomų priežasčių;
- garso signalai – kai kurie šaltiniai nurodo, kad vakarais galima girdėti svirpimą ar rezonansą, kai kurkliai bendrauja poravimosi metu.
Kai pastebite pirmuosius požymius, verta imtis veiksmų – nedelsiant.
Efektyviausi kurklių naikinimo būdai
Šioje dalyje aptarsime įvairius metodus – natūralius, mechaninius, biologinius ir cheminius. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Geriausi rezultatai – derinant kelis metodus.
1. Natūralūs / liaudiški metodai
Spąstai su alumi
Vienas iš paprasčiausių ir gana efektyvių būdų – indai (stiklinės ar plastikiniai), įkasti į žemę taip, kad kraštas būtų lygiame su žemės paviršiumi, pripildyti alaus ar kito saldaus kvapo skysčio. Kurkliai pritraukiami kvapo, įkrenta ir nebe sugeba išlipti. Reikėtų keisti indus kas kelias dienas, stebėti rezultatą.
Žolelių nuovirai / kvapai
Augalai, turintys stiprų aromatą (česnakai, svogūnai, serenčiai / medetkos, pipirmėčių, mėtų) gali atbaidyti kurklius. Gali naudoti nuovirus, sprendimus su eteriniais aliejais, sodinti šiuos augalus šalia pažeidžiamų pasėlių kaip natūralią kliūtį.
Mėšlo spąstai
Šviežias (nesupuvęs) mėšlas ar organinės medžiagos krūvelės veikia kaip traukos taškai – kurkliai mėgsta šiltą, drėgną, turtingą organinėmis medžiagomis terpę. Pridėjus mėšlo keletą vietų darže, vakare jie sulįs, o ryte – patogu rankomis surinkti.
Soda, aliejus, muilas
Į kurklių landas galima įpilti truputį augalinio aliejaus, atlikti tirpalą su muilu ar skysčiu plovikliu; kai kurie sodininkai naudoja soda (kokoso, paprasta kepimo soda ar kita) – tai dirgina vabzdžio kūną / gleivinę. Kartais šios priemonės padeda išstumti kurklius į paviršių.
2. Mechaniniai metodai
Dirvos purenimas ir kasimas
Gilūs purenimai pavasarį ir rudenį – atveriami urvų tinklai, sutrikdomas žiemojimas, kiaušinėliai. Reguliarus kultivavimas, purenimas, įkasus apversti viršutinį dirvos sluoksnį.
Fiziniai barjerai
Tinklai prie augalų šaknų, storos plėvelės ar medžiagos, kurios neleidžia kurkliams tiesiogiai pasiekti šaknų zonos. Užkasti tinklai ar metaliniai tinklai apdulkinant ar apsaugant šiltnamius / pakeltas lysves.
Spąstai
Be alaus spąstų – taip pat stiklainiai ar kitokie indai, kurie sukurti specialiai: įkasti, kad viršus būtų lygus su žeme, pripildyti kvapų tirpalų (aliejus + vanduo, muilas + vanduo, alaus, cukraus tirpalas). Spąstai stebimi ir ištuštinami, keičiamas kvapas, kad nepabostų ir išliktų veiksmingi.
3. Biologiniai metodai
Entomopatogeniniai nematodai
Tai mikroskopiniai parazitai, kurie gali paveikti kurklius – tiek suaugusius, tiek lervas. Jie yra natūralus ir aplinkai palankus būdas, ypač kai dirva tinkama jų panaudojimui (tamsi, drėgna, bet ne peršlapusi). Prieš panaudojant, pasitarkite su specialistais arba pasidomėkite informacija, kuri rūšis geriausiai veikia jūsų regionui.
Natūralūs plėšrūnai
Ežiai, varnos, smulkūs graužikai, kurmiai (nors kartais patys kurmiai gali būti žalingi vejos struktūrai), varliagyviai. Skatinkite šių gyvūnų buvimą: tvenkinukai, slėptuvės (akmenų krūvos, šakų krūvos) – tai gali padėti natūraliam kontrolės mechanizmui.
4. Cheminės priemonės
Cheminės priemonės turėtų būti paskutinė išeitis, kai natūralūs ir mechaniniai metodai nebeveikia arba kurklių problema yra labai didelė. Jei nuspręsite naudoti cheminius sprendimus:
- rinkitės preparatus, specialiai skirtus požeminiams kenkėjams;
- laikykitės dozavimo instrukcijų; apsaugokite vaikus, gyvūnus, vandens telkinius;
- naudokite lokalizuotą taikymą (į landas), kad cheminės medžiagos paveiktų kuo mažiau aplinkinių organizmų;
- pasistenkite derinti su kitomis priemonėmis, kad sumažintumėte pakartotinį cheminių medžiagų naudojimą.
Prevencija – ilgalaikės naudos raktas
Net geriausi metodai gali būti neveiksmingi be tinkamos prevencijos. Siekiant, kad kurklių skaičius liktų minimalus ir žala būtų sumažinta, verta taikyti šiuos principus:
- palaikykite dirvą sausesnę ir mažiau purus – kurkliai mėgsta drėgmę ir purumą;
- venkite perlaistyti daržus; laistymą darykite ryte, kad dirva spėtų apdžiūti;
- naudokite mulčiavimą – organinės medžiagos sluoksnis gali padėti reguliuoti drėgmę, bet turi būti tinkamai prižiūrėtas, kad nebūtų per daug humuso (nes tai gali traukti kenkėjus);
- laikykite sodo aplinką tvarkingą – surinkite augalų likučius, piktžoles, komposto krūvas laiku apdorokite, kad jos netaptų kurklių veisykla;
- sodinkite augalus, kuriuos kurkliai nemėgsta – aromatiniai augalai, augalai, kurių kvapai ar šaknys atbaido;
- dirvos struktūros gerinimas: pridėti kalkių (ten, kur dirvožemio pH yra labai rūgštus), komposto, gedulingų medžiagų – saikingai;
- stebėti sklypą, ypač pavasarį ir rudenį, kad pastebėti pirmuosius požymius kuo anksčiau.
Praktiniai patarimai, kad naikinimas veiktų geriau
- derinkite metodus – pvz., naudokite spąstus su alumi kartu su biologiniais nematodais ir dirvos purenimu;
- būkite kantrūs – vienas ar du kartai nebus pakankama, nes kurkliai gali grįžti; reikia taikyti veiksmus periodiškai;
- stebėkite oro ir dirvos temperatūrą – kai dirvožemis yra per šlapias ar per sausas, kai kurie metodai nebus veiksmingi;
- laikykitės saugos reikalavimų naudojant chemines priemones; naudokite apsauginius drabužius; saugokite vandens šaltinius;
- konsultuokitės su agronomu ar sodininkystės specialistu, jei situacija labai sudėtinga (pvz., didelis plotas, profesinės plantacijos, ekologiškas ūkis).
Išvados
„Kurklių naikinimas – kokie būdai efektyviausi?“ – atsakymas yra tas, kad nėra vieno „viskas viename“ sprendimo. Geriausi rezultatai gaunami derinant kelis metodus: natūralius, biologinius, mechaninius ir, jeigu būtina, cheminius. Prevencija – tai raktas, kad problema niekada neperaugtų kontrolės ribų.
Jei pasirūpinsite dirvos būkle, stebėsite savo daržą, reaguosite jau prie pirmų požymių, laikysitės tvarkos – kurklių problema taps valdomu reiškiniu, o ne nuolatine našta. Sodo derlius bus sveikas, augalai žaliuos, o jūs džiaugsitės rezultatais be pernelyg didelio chemo taikymo.
7 žingsniai kovai su kurkliais
1. Atpažinkite kenkėją
Prieš imantis veiksmų, įsitikinkite, kad darže iš tiesų yra kurkliai: ieškokite jų urvų, požeminių tunelių, staiga vystančių daigų, pakilusios žemės takelių.
2. Stebėkite aktyviausią laiką
Efektyviausia kovoti pavasarį ir vasarą, kai kurkliai daugiausiai maitinasi ir veisiasi. Rudens pabaigoje pasirūpinkite, kad kuo mažiau jų peržiemotų.
3. Naudokite spąstus
Įkaskite į žemę stiklainius su alumi ar saldžiu skysčiu, padėkite mėšlo krūveles, kuriose kurkliai mėgsta slėptis. Rytą spąstus patikrinkite ir kenkėjus pašalinkite.
4. Sutrikdykite jų gyvenamąją terpę
Reguliariai purenkite ir kaskite dirvą – taip išardysite urvus ir sunaikinsite kiaušinėlius. Venkite perteklinės drėgmės, nes ji vilioja kurklius.
5. Pasitelkite natūralias priemones Sodinkite serenčius, česnakus, mėtą, kurie atbaido kenkėjus kvapu. Į landas galima įpilti muilo ar aliejaus tirpalo, kuris privers juos išlįsti į paviršių.
6. Apsvarstykite biologinius sprendimus
Entomopatogeniniai nematodai arba natūralūs plėšrūnai (ežiai, paukščiai, varliagyviai) gali padėti sumažinti kurklių populiaciją ekologiškai.
7. Cheminės priemonės – tik kraštutiniu atveju
Jeigu invazija masinė, naudokite specialiai kurkliams skirtus preparatus pagal instrukcijas. Saugokite vaikus, gyvūnus ir aplinką, chemines priemones derinkite su kitais būdais.