Kriaušių nauda žmogaus organizmui ir sveikatai

Kai tik būna pats kriaušių sezonas, ateina pats laikas pradėti jas valgyti. Kriaušės yra ne tik labai skanios, bet ir naudingos žmogaus sveikatai. Keletas mokslinių straipsnių išaiškino, kuo kriaušės naudingos sveikatai, kaip jas tinkamai laikyti ir apdoroti.

Kilmė. Kriaušės tai saldūs, varpelio formos vaisiai, kuriais mėgaujamasi jau nuo senųjų laikų. Tai yra vieni seniausių žmogaus auginamų augalų. Kriaušės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, obelinių (Maloideae) pošeimiui ir labai dažnai vadinamos kaulavaisiais. Bartlett, Bosc ir D'Anjou rūšies kriaušės yra vienos populiariausių, bet šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama net iki 5000 kriaušių rūšių ir veislių. Vis dar yra diskutuojama dėl tikslios Europinės arba paprastosios kriaušės kilmės, bet daugelis ekspertų galvoja, kad Europinė kriaušė (Pyrus communis) ir Azijinė kriaušė (Pyrus pyrifolia ir Pyrus ussuriensis) išsivystė atskirai, tik maždaug tuo pačiu istoriniu laikotarpiu (maždaug 1000 metų prieš mūsų erą). Nuo 16-ojo amžiaus Europos kolonistai pradėjo vežti kriaušes į Šiaurės Ameriką. Kriaušės yra įvairiausių spalvų, įskaitant žalios, raudonos, geltonos, auksinės bei rudos spalvos atspalvius. Daugelio veislių spalva bręstant nepakinta, tad yra ganėtinai sunku nustatyti, ar kriaušės prinokusios.

Maistinė vertė. Vidutinio dydžio kriaušėje (178 gramų) yra šių maistinių medžiagų:

- Energetinė vertė: 101,4 kcal

- baltymai: 0,64 gramo

- angliavandeniai: 27,1 gramo

- skaidulos: 5,6 gramo

- cukrus: 17,36 gramo

- riebalai: 0,25 gramo

- vitaminas C: 12,8% rekomenduojamos paros normos (RPN)

- vitaminas K: 9,8% RPN

- varis: 7,3% RPN

- kalis: 5,9% RPN

Taipogi yra nedidelis kiekis folio rūgšties (arba vitamino B9), vitamino E, vitaminų B2 ir B6. Kriaušėje taipogi gausu svarbių mineralų, pavyzdžiui, vario ir kalio. Varis labai svarbus imunitetui, cholesterolio apykaitai bei nervų veiklai, o kalis dalyvauja raumenų susitraukimo mechanizme ir širdies veikloje. Taipogi, šie vaisiai yra nuostabus polifenolių, galingų antioksidantų, apsaugančių organizmo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, šaltinis. Būtinai rekomenduojama valgyti visą kriaušę, nes žievelėje polifenolių yra net 6 kartus daugiau nei minkštime. Kriaušės yra nuostabus tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų, kurios yra itin svarbios mūsų virškinimo sistemos sveikatai, šaltinis. Šios skaidulos padės palaikyti taisyklingą žarnyno veiklą, nes suminkština ir padidina išmatų tūrį, yra nuostabus maisto šaltinis gerosioms žarnyno bakterijoms. Viena vidutinio dydžio kriaušė (~178 gramų ) suteiks 22,5 procento viso rekomenduojamo paros skaidulų kiekio.

Nauda žmogaus sveikatai ir organizmui. Kriaušės turi labai daug naudingų biologiškai aktyvių junginių, kurie suteikia šiems vaisiams skirtingus atspalvius. Pavyzdžiui, antocianinai kai kurioms kriaušių veislėms suteikia labai gražų rausvą atspalvį. Šie junginiai taip pat gali pagerinti širdies sveikatą bei sustiprinti kraujagysles. Žalios spalvos kriaušės turi luteino ir zeaksantino - dviejų junginių, būtinų aštriam regėjimui išlaikyti, ypatingai organizmui senstant. Didelė dauguma šių aktyviųjų komponentų koncentruojasi kriaušės odelėje.

Kriaušėse gausybe flavonoidų, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu bei padedančiu kovoti su uždegimu ir mažinačiu kai kurių lėtinių ligų, tiksliau širdies ligų ir diabeto riziką. Be to, kriaušėse esantis gausus vario, vitaminų C ir K kiekis taipogi padedės kovoti su uždegiminiais procesais. Kriaušės sumažina diabeto pasireiškimo riziką - jose esančios skaidulos sulėtina virškinimą, tad organizmas turi daugiau laiko suskaidyti bei įsisavinti angliavandenius. Tai taipogi gali padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei išvengti diabeto arba geriau jį kontroliuoti.

Įvairiausi tyrimai parodė, kad kriaušių žievelėje esantys augaliniai junginiai, įskaitant antocianinus, pasižymi antidiabetiniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Iš visų vaisių ir daržovių, analizuotų pagal flavonoidų kiekį, obuolių ir kriaušių derinys nuosekliausiai mažina 2–ojo tipo diabeto riziką. Po šio ypatingo kriaušių, kaip vaisių, galinčių padėti sumažinti 2-ojo tipo diabeto riziką moterims, pripažinimo, yra tikėtina, kad ateityje bus atlikti tyrimai, parodantys tokią pat naudą ir vyrams.

Kriaušės žievelėje yra ir itin svarbaus antioksidanto - kvarcetino, kuris, kaip galvoja įvairūs mokslininkai, yra naudingas žmogaus širdies sveikatai, nes sumažina uždegimą ir širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Atlikti naujausi tyrimai parodė, kad kriaušių skaidulos žarnyne gali susijungti su tulžies rūgštimis, šitaip mažindamos tulžies rūgščių kiekį bei cholesterolio sintezę (gamybą). Taipogi, kriaušėje esantys polifenoliai gali atlikti itin svarbų vaidmenį šioje skaidulų ir tulžies rūgščių sąveikoje. Mokslininkai spėja, kad reguliarus kriaušių vartojimas mažina insulto riziką.

Reguliariai valgydami kriaušes jausitės sotūs, nes jose yra labai daug vandens ir skaidulų, o tai gali palengvinti ir Jūsų svorio kontrolę. Kriaušė yra vienas iš lengviausiai virškinamų vaisių. Daugybe gydytojų rekomenduoja kriaušę laikyti vienu iš pačių pirmųjų vaisių, kai kūdikiui yra pradedamos duoti pirmosios vaisių tyrelės. Taipogi, ganėtinai dažnai kriaušės apibūdinamos kaip hipoalerginis (mažai alergizuojantis) maisto produktas.

Kriaušių laikymas. Prinokusios kriaušės itin greitai genda, tad turguje parduodamos kriaušės įprastai būna nepilnai prinokusios ir jas reikia dar keletą dienų brandinti, laikant kambario temperatūroje. Pirkdami, visada ieškokite kietų, bet ne per kietų kriaušių. Jų odelė turi būti lygi, be sumušimų arba pelėsių. Privenkite kriaušių, kurios yra pradurtos arba turi tamsių, minkštų dėmių. Žinoma, gali būti, kad turguje surasite ir visiškai prinokusių kriaušių. Bandydami nustatyti, ar kriaušė jau yra prinokusi, nepradedame spausti viso vaisiaus. Vietoje to, rekomenduotina švelniai spausti tik kriaušės viršūnę, ties koteliu. Jeigu ši vieta pasiduos spaudimui, kriaušė tikriausiai yra pakankamai prinokusi ir jau tinkama valgyti. Jeigu minkštimas labai minkštas, vadinasi, kriaušė jau pernokusi. Maisto saugos sumetimais pernokusias kriaušes rekomenduotina naudoti tik virtų patiekalų gamyboje, o ne valgyti žalias.

Jeigu prinokusių kriaušių iškart neplanuojate suvalgyti, galima jas įdėti į šaldytuvą, kur jos išsilaikys šviežios dar kelias dienas. Jeigu norite pagreitinti nokimo procesą, sudedame kriaušes į popierinį maišelį, kartas nuo karto apverčiame ir laikome kambario temperatūroje. Reikia vengti laikyti kriaušes sandariuose plastikiniuose maišeliuose ar mažame produktų laikymo inde, kur jos būna per arti viena kitos ir ribotai veikiamos deguonies. O natūraliai susidarančios etileno dujos itin pagreitina jų nokimo procesą, tad kriaušės suges. Kriaušė turi būti laikomos atokiau nuo kitų, stiprų kvapą skleidžiančių maisto produktų - ant stalviršio arba šaldytuve, nes jos linkusios sugerti įvairiausius kvapus.

Kriaušių naudojimas. Šviežias kriaušes labai skanu valgyti tokias, kokios jos yra, tik švelniai nuplovus odelę bei nusausinus. Dėl tos priežasties, kad kriaušės odelėje yra maždaug pusė visų kriaušės maistinių skaidulų ir antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčių polifenolių, idealiausia vaisiaus nelupti, o suvalgyti visą. Perpjautos kriaušės labai greitai oksiduojasi ir įgauna rusvą spalvą. Šio proceso išvengti padės kelių citrinos, laimo arba apelsino sulčių lašų užlašinimas ant kriaušės minkštimo. Paruošiame gardžias salotas iš kriaušių, lapinių garstyčių (labai panašios į Kale kopūsto lapus), paprastojo rėžiuko, porų bei graikinių riešutų. Patiekiame kriaušes su ožkos sūriu - tai fantastiškas desertas. Įmaišome supjaustytų kriaušių, tarkuoto imbiero ir medaus į pusryčių košę. Arba naudojame kituose pamėgtuose patiekaluose!

O dabar dar su jumis visais dalinuosi tobulu receptu su kriaušėmis. Nežinau kaip tiksliai jį reikėtų pavadinti - desertas ar užkandis, bet tai nesvarbu. Svarbiausia geras skonis. Tad būtinai pamėginkite!:)