
Gumuliukai atsiranda, kai kiaušinių ir miltų mišinys per greitai susijungia su karštu pienu. Patikrinta patirtis rodo, kad reikia pieną pilti plona srovele, nuolat intensyviai maišant šluotele. Taip kiaušinio baltymas spėja pasiskirstyti ir nesutraukia masės. Jei gumuliukai vis dėlto susidaro, kremą galima perkošti per smulkų sietelį ir toliau naudoti – tekstūra išliks lygi ir švelni.
Taip, kremą galima gaminti be laktozės. Pieną verta keisti laktozės neturinčiu karvės pienu arba augaliniu (avižų, sojų, migdolų). Sviestą patikrintai galima pakeisti augaliniu margarinu be laktozės. Skonis bus šiek tiek kitoks – augaliniai pienai suteikia lengvai riešutų ar grūdų poskonį, tačiau kremas išlieka tirštas ir tinkamas Napoleono tortui. Svarbiausia yra rinktis aukštos kokybės produktus, kad tekstūra nenukentėtų.
Napoleono tortą rekomenduojama laikyti šaldytuve, sandariai uždengtą, kad nesugertų pašalinių kvapų. Patirtis rodo, kad kremas geriausiai subręsta per 12–24 valandas, todėl verta tortą palikti nakčiai. Jei planuojama laikyti ilgiau nei 2 dienas, viršų geriausia uždengti kepimo popieriumi ar silikoniniu dangteliu, nes plastikinė plėvelė kartais gali sugadinti trupinių sluoksnį. Tinkamai laikomas tortas išlieka šviežias iki 4 dienų.
Nors teoriškai galima užšaldyti, praktinė patirtis rodo, kad plikytas kremas atitirpęs gali prarasti savo vientisą tekstūrą – atsiskiria pieno ir sviesto riebalai. Jei vis dėlto reikia užšaldyti, rekomenduojama tai daryti porcijomis, sandariuose induose, o atšildant palikti šaldytuve 12 valandų. Tokiu būdu kremas išlaiko daugiau struktūros, tačiau šviežias visada būna skanesnis. Todėl konditeriai dažniausiai pataria šaldyti tik lakštus, o kremą ruošti šviežiai.
Viena dažniausių klaidų – kremas per ilgai kaitinamas, todėl jis sutirštėja per daug ir tampa grūdėtas. Kita klaida – per greitai supilamas pienas, dėl ko susidaro gumuliukai. Kai kurios pradedančiosios pamiršta uždengti kremą plėvele tiesiogiai ant paviršiaus – tada susiformuoja nemaloni plutelė. Taip pat svarbu sviestą dėti kambario temperatūros – šaltas sviestas neįsimaišo tolygiai ir kremas praranda vientisumą. Patikrinta praktika rodo, kad kantrybė ir lėtas maišymas yra sėkmės raktas.
Jei kremas gavosi per skystas, galima dar kartą trumpai pakaitinti ant mažos ugnies, nuolat maišant, kol pasieks norimą konsistenciją. Jei kremas per tirštas, padeda įmaišyti kelis šaukštus šilto pieno arba grietinėlės. Tai veikia todėl, kad pieno baltymai ir riebalai vėl susijungia su mase, o kremas tampa švelnesnis. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad geriau kremą tirštinti ilgiau kaitinant, o ne pridedant daugiau miltų – taip skonis išlieka švaresnis.