Autorius apie receptą
Purūs keptuvėje kepti varškėčiai su bananais yra vienas iš tų patiekalų, kurie jau nuo ryto sukuria namuose jaukumą ir šilumą. Švelni varškės tekstūra, natūralus bananų saldumas ir lengvas vanilės aromatas paverčia šiuos varškėčius puikiais savaitgalio pusryčiais ar vėlyvais priešpiečiais visai šeimai. Bananai čia ne tik suteikia skonio, bet ir natūraliai pasaldina tešlą, todėl papildomo cukraus reikia mažiau.
Šį receptą ne kartą išbandžiau savo virtuvėje, tobulindama proporcijas ir kepimo temperatūrą, kad varškėčiai visada pavyktų purūs, minkšti viduje ir gražiai apskrudę išorėje. Mano šeimoje varškėčiai nuo vaikystės buvo vienas mėgstamiausių pusryčių patiekalų, o bananai atsirado kiek vėliau – kai pradėjau ieškoti būdų, kaip sumažinti cukraus kiekį ir suteikti tešlai daugiau drėgmės bei aromato. Dabar būtent šis derinys su bananais yra labiausiai prašomas mano vaikų ir vyro.
Vasarą šiuos varškėčius dažniausiai patiekiu su šviežiomis uogomis – braškėmis, mėlynėmis, avietėmis, serbentais – ir lengvai pasaldintu natūraliu jogurtu. Žiemą jie tampa tikru paguodos maistu: karšti, purūs varškėčiai, ant viršaus tiršta grietinė ir šaukštas
vyšnių ar
aviečių uogienės, kuri suteikia malonų rūgštumą. Tokie pusryčiai ar desertas dažnai atstoja net pyragą ar tortą, kaip mėgsta sakyti mano vyras – „geriau keli sotūs varškėčiai su grietine, nei bet koks pyragas“.
Reklama
Receptas pritaikytas kasdieniam gaminimui namuose, tačiau remiasi tradiciniu varškėčių kepimo principu: riebesnė varškė, pailsėjusi tešla ir vidutinė kaitra keptuvėje. Tokį varškėčių kepimo būdą dar mano močiutė perduodavo mamai, o dabar jį naudoju ir aš, tik papildžiau šiuolaikišku akcentu – bananais ir galimybe rinktis sveikesnius saldiklius ar miltus.
Reklama
Šiame recepte pasidalinsiu ne tik tiksliomis proporcijomis, bet ir praktiniais patarimais: kaip pasirinkti varškę, kada dėti miltus, kokia turi būti tešlos konsistencija ir kaip išvengti prisvilimo. Visi žingsniai apgalvoti taip, kad net ir rečiau kepantis žmogus galėtų pasigaminti tikrai pavykusius ir purius varškėčius keptuvėje.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Varškė gali būti pakeista rikotos sūriu, tačiau tuomet gali reikėti šiek tiek daugiau miltų, nes rikota yra drėgnesnė.
- Vietoje riebesnės varškės galima naudoti liesą varškę, bet varškėčiai bus kiek sausesni, todėl verta įmaišyti šaukštą grietinės ar natūralaus jogurto.
- Bananai gali būti keičiami nesaldinta obuolių tyre, kriaušių tyre arba moliūgų tyre, ypač tada, kai norisi mažiau ryškaus bananų skonio.
- Įprastą baltų kvietinių miltų variantą galima pakeisti speltos miltais, avižiniais miltais arba dalį miltų sumaišyti su kokosų miltais, kad varškėčiai būtų maistingesni.
- Gliuteno vengiantys žmonės kvietinius miltus gali keisti begluteniniais miltų mišiniais, tokiais kaip ryžių miltai, grikių miltai ar specialus kepinių mišinys.
- Baltą cukrų galima keisti ruduoju cukrumi, kokosų cukrumi, medumi, agavų ar klevų sirupu, atitinkamai koreguojant kiekį pagal saldumą.
- Vanilinis cukrus puikiai keičiamas natūraliu vanilės ekstraktu, vanilės pasta arba lengvu cinamono ir kardamono mišiniu, jei norisi šiltesnio, žiemiško aromato.
- Kepimui naudojamas rafinuotas aliejus gali būti keičiamas lydytu sviestu, ghi sviestu ar bekvapiu kokosų aliejumi, kad varškėčiai įgautų dar sodresnį skonį.
- Patiekimo metu grietinę galima keisti natūraliu jogurtu, graikišku jogurtu, rikotos kremu ar net varškės kremu su trupučiu medaus.
- Uogienė gali būti keičiama šviežiomis ar šaldytomis uogomis, vaisių tyre, vaisių užpilu arba lengvai pavirtomis uogomis su truputėliu cukraus.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Renkantis varškę, verta pirmenybę teikti riebesnei ir stambesnės struktūros varškei – ją pertrynus per sietelį, varškėčiai tampa ypač švelnūs ir be gumulėlių.
- Bananai turėtų būti gerai prinokę, su rusvomis dėmelėmis ant žievės – tokie bananai yra saldesni ir lengviau sutrinami į vientisą tyrę.
- Prieš dedant miltus, verta paragauti tešlos saldumo: jei bananai labai saldūs, galima sumažinti cukraus kiekį arba visai jo atsisakyti.
- Tešla turi būti tiršta, tačiau ne per kieta: ji turi lengvai kristi nuo šaukšto ir išlaikyti formą keptuvėje, ne per daug išsileisdama.
- Varškėčių tešlą verta palikti pailsėti 5–10 minučių, kad miltai sugertų drėgmę, o kepimo milteliai pradėtų veikti – taip kepiniai tampa puresni.
- Keptuvę geriausia rinktis storadugnę, nes ji tolygiau paskirsto karštį ir leidžia varškėčiams iškepti viduje nesudeginant paviršiaus.
- Kepama ant vidutinės arba vidutinės–žemos kaitros, stengiantis, kad paviršius neperkeptų ir nesudegtų, kol vidus dar nespėjo iškepti.
- Aliejus keptuvėje turi sudaryti tik ploną sluoksnį – per daug riebalų privers varškėčius juos sugerti ir patiekalas taps sunkesnis.
- Apvertus varškėčius ant kitos pusės, galima trumpam pridengti keptuvę dangčiu – taip jie geriau iškeps viduje ir išliks minkšti.
- Iškepusius varškėčius verta keletą minučių palikti ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų pertekliniai riebalai, tada jie bus lengvesni ir malonesni valgyti.