Pyragas šimtalapis - tradicinis receptas
Turinys
Pyragas šimtalapis – vienas iš labiausiai vertinamų lietuviškų desertų, kuris garsėja savo sluoksnių gausa, sviesto kvapu ir nepakartojamu saldumu. Tai yra išskirtinis konditerijos šedevras, reikalaujantis kantrybės ir kruopštumo, tačiau kiekviena minutė, praleista virtuvėje, atsiperka vos tik paragavus pirmojo kąsnelio. Šimtalapio gaminimo tradicijos Lietuvoje siekia XIX a., o receptas ilgą laiką buvo perduodamas iš kartos į kartą.
Kai pirmą kartą jį kepiau, prisimenu, kaip visa virtuvė prisipildė sviesto aromato ir šilto aguonų kvapo. Tąkart atrodė, jog tešla pernelyg lipni, o sluoksnių tampymas buvo tikras iššūkis. Tačiau atkaklumas atsipirko – pyragas pavyko purus, trapus, o šeima jo ragavo su ypatingu pasimėgavimu. Šis patiekalas ne tik skanus, bet ir sukuria ypatingą šventinę nuotaiką – juk tai vienas iš tų desertų, kurie kepami ypatingomis progomis.
Šimtalapis nėra kasdienis pyragas. Tai desertas, kurio gamyba reikalauja meistriškumo ir pasitikėjimo savo įgūdžiais. Dėl to šis receptas yra tikras virtuvės paveldas, kurį verta puoselėti.
Reklama
- Miltai: galima naudoti ir dalį speltos miltų, kad tešla įgautų šiek tiek riešutinio poskonio.
- Mielės: vietoje šviežių galima rinktis sausas mieles (apie 7 gramus), tik reikia jas aktyvuoti pagal instrukcijas.
- Pienas: galima naudoti ir augalinį pieną (sojų, avižų ar migdolų), pyragas bus šiek tiek kitokio skonio, bet puikiai pavyks.
- Aguonos: vietoje jų galima naudoti maltus riešutus (lazdynus, graikinius ar migdolus).
- Razinos: galima pakeisti džiovintomis spanguolėmis, vyšniomis ar abrikosais.
- Cukrus: norint švelnesnio skonio, dalį galima pakeisti rudu cukrumi arba medumi.
- Tešlą minkant, būtina ją gerai išminkyti, kad išsivystytų glitimas – tik taip sluoksniai taps elastingi.
- Tešlos tampymui naudinga stalą lengvai pabarstyti miltais, kad ji neliptų.
- Sviestas turi būti ištirpęs, bet ne per karštas – kitaip tešla gali susigadinti.
- Kepimo formą rekomenduojama gerai iškloti kepimo popieriumi – taip sviestas neišbėgs.
- Svarbu neperkepti: šimtalapis turi būti auksinės spalvos, bet ne per tamsus.
Virtuvės šefo patarimas
Patyrę konditeriai pataria neskubėti sluoksniuojant tešlą. Kuo tolygiau bus ištempti lakštai, tuo gražesnė ir puri struktūra gausis. Jei norisi ypatingo rezultato, pyragą galima kepti ne tik su aguonomis, bet ir įdėti šiek tiek vanilinio cukraus ar citrinos žievelės – tai suteiks subtilaus aromato.
Ingredientai
- Miltai: ~450 gramų.
- Mielės: 25 gramai.
- Pienas: 140 mililitrų.
- Kiaušiniai: 2 vienetai (dideliai).
- Cukrus: 1 arbatinis šaukštelis.
- Sviestas: ~300 gramų.
- Cukrus: ~1 stiklinė.
- Aguonos: daugiau kaip pusė stiklinės (nuplikytos ir permaltos).
- Razinos: 1 sauja.
Tešlai:
Įdarui:
- 1. Mieles sutrinau su šaukšteliu cukraus, užpyliau šiltu pienu ir palikau, kol masė suputojo.
- 2. Išsijojau miltus į didelį dubenį, įmušiau suplaktus kiaušinius, supyliau pieną su mielėmis ir pradėjau minkyti tešlą.
- 3. Tešlą minkiau apie pusvalandį, kol ji tapo elastinga ir nebelipo prie rankų.
- 4. Tuomet padalinau ją į penkias dalis, suformavau rutuliukus, aptepiau aliejumi ir padėjau kilti, kad padvigubėtų.
- 5. Kai tešla pakilo, paėmiau vieną rutuliuką, plonai jį iškočiojau ir atsargiai patempiau, kol lapas tapo beveik permatomas. Nors kai kas pataria tempti ant audinio, man pakako stalviršio krašto – tešla gražiai nusileido žemyn.
- 6. Ištampytą tešlos lakštą uždėjau ant stalo, gausiai aptepiau ištirpintu sviestu ir pabarsčiau cukrumi. Tą patį kartojau su visais tešlos rutuliukais, sluoksniuodama vieną ant kito.
- 7. Ant viršutinio sluoksnio užbarsčiau aguonas, razinas, užtepiau sviesto ir susukau į tvirtą volelį. Kraštus stipriai suspaudžiau, kad įdaras neišbėgtų.
- 8. Volelį sulenkiau pusmėnulio forma ir perkėliau į apvalią kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Viršų patepiau sviestu.
- 9. Orkaitę įkaitinau iki 240 °C, kepiau 10 minučių, tada temperatūrą sumažinau iki 180 °C ir pyragą kepiau apie 60 minučių.
- 10. Kepant sviestas ir cukrus tirpo, o susidariusi karamelė lašėjo ant pyrago sluoksnių. Maždaug po pusės kepimo pyragą palaistydavau ta pačia karamele, kad jis būtų dar sultingesnis.
- 11. Iškepusį šimtalapį palikau atvėsti formoje, o vėliau išėmiau ir gausiai apibarsčiau miltiniu cukrumi.
Recepto paruošimas
DUK
Kaip užtikrinti, kad šimtalapio tešla būtų pakankamai elastinga?
Tešlos elastingumas priklauso nuo glitimo išsivystymo, todėl ją reikia minkyti mažiausiai 25–30 minučių. Jei tešla minkoma trumpiau, ji plyš, o sluoksniai bus ne tokie ploni. Esu pastebėjusi, kad naudojant gerai išsijotus miltus ir palaikant tinkamą drėgmę virtuvėje, tešla tampa ypatingai paklusni tempimui. Tai patvirtina ir tradicinės konditerijos patirtis – šimtalapis visuomet sekdavosi geriau, kai buvo neskubama minkyti.
Ar galima šimtalapį paruošti be laktozės netoleruojantiems žmonėms?
Taip, šimtalapį galima kepti be laktozės. Pieną patogu pakeisti avižų arba migdolų gėrimu, o sviestą – be laktozės sviestu arba kokybišku margarinu. Mano patirtis rodo, kad laktozės neturintys produktai nekeičia pagrindinės tekstūros, tačiau pyrago aromatas būna šiek tiek švelnesnis. Svarbiausia naudoti pakankamai riebalų, kad sluoksniai išliktų sultingi ir neperdžiūtų.
Kaip tinkamai laikyti šimtalapį, kad jis neprarastų skonio?
Šimtalapį rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje, sandariai suvyniotą į kepimo popierių ar foliją, kad neišdžiūtų. Taip jis išlieka šviežias 2–3 dienas. Jei pyragą laikysite šaldytuve, sluoksniai gali sukietėti, tačiau prieš patiekiant galima jį trumpai pašildyti orkaitėje, ir tuomet jis atgaus minkštumą. Tai tradiciškai darė ir mano šeima – kiekvieną rytą gabalėlį šimtalapio trumpam pašildydavo, kad jis būtų tarsi ką tik iškeptas.
Ar šimtalapį galima užšaldyti ir kaip jį teisingai atitirpinti?
Taip, šimtalapį galima užšaldyti. Geriausia jį supjaustyti gabalėliais, suvynioti į maistinę plėvelę ir laikyti šaldiklyje iki 2 mėnesių. Atitirpinimui rekomenduoju pyragą išimti vakare ir palikti kambario temperatūroje – taip sluoksniai atsigaus natūraliai. Jei norisi greitesnio rezultato, galima pašildyti orkaitėje 120 °C temperatūroje apie 10 minučių. Šis metodas patikrintas praktiškai ir užtikrina, kad sluoksniai išlieka trapūs, o įdaras – sultingas.
Kokios dažniausios klaidos gaminant šimtalapį ir kaip jų išvengti?
Viena dažniausių klaidų – per trumpas tešlos minkymas, dėl kurio sluoksniai plyšta. Kita klaida – per mažai sviesto: tada pyragas būna sausas. Taip pat svarbu neužtempti kepimo laiko – per ilgai kepant, šimtalapis sukietėja. Mano patirtis rodo, kad tinkamiausias būdas – nuolat stebėti kepimo metu ištekantį sviestą ir karamelę. Jei jų nebėra, tai ženklas, kad pyragas jau pasiekė tobulą kepimo stadiją.
Kaip pakoreguoti šimtalapio tekstūrą, jei jis pasirodė per sausas?
Jei pyragas iškepė per sausas, rekomenduoju jį pašildyti orkaitėje, apšlakstant trupučiu cukraus sirupo arba pieno. Tai padės sluoksniams suminkštėti. Šį triuką perėmiau iš senelių – jie dažnai naudodavo paprastą cukraus sirupą, kuris suteikdavo pyragui papildomo drėgnumo ir saldumo. Tai veikia todėl, kad sluoksniai sugeria drėgmę, o sviestas vėl tampa minkštesnis, todėl tekstūra priartėja prie šviežiai kepto pyrago.
Nijolė Paškauskienė
Atsakyti
Bitė
Atsakyti
Olga
Atsakyti
Birutūė
Atsakyti
Vida
Angela Jat
Atsakyti
Aš
Atsakyti
Lida
Atsakyti
Laura
Alina
Atsakyti
Vilma
Atsakyti
Vilma
Atsakyti
Simona
Atsakyti
Diana
Atsakyti
audrone
Atsakyti
audrone
Atsakyti
Neringa
Angelina Liaudanskienė
Atsakyti
Saule
Sigita
Atsakyti
Angele.
undefined
As
Atsakyti
Aneta
Lukas
Atsakyti
Lina
Atsakyti
Aldona
Lina
Atsakyti
Ausra Dwyer Gasilioniene
Jurgita
Atsakyti
Oksana
Atsakyti
Česlava
Atsakyti