
Terinas yra prancūziškos kilmės patiekalas, gaminamas kepimo formoje, dažniausiai iš mėsos, paukštienos ar daržovių, sluoksniuojant ar sumaišant ingredientus. Jis kepamas vandens vonelėje, kad išliktų sultingas ir išlaikytų tolygią tekstūrą. Pagrindinis terino privalumas – jis ruošiamas iš anksto, todėl tinka šventėms ir didesniems susibūrimams, o skoniai per naktį dar labiau susigeria. Tai vienas iš klasikinių prancūziškų užkandžių, kuris Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas, bet itin vertinamas gurmanų.
Taip, šį teriną nesudėtinga pritaikyti be glitimo ir laktozės netoleruojantiems žmonėms. Kadangi recepte nėra duonos ar pieno produktų, jis natūraliai tinka besilaikantiems šių dietų. Svarbiausia pasirinkti natūralias, nesūdytas pistacijas ir atidžiai perskaityti kiaulienos šoninės sudėtį – kai kurios rūšys gali būti apdorotos pridedant glitimo turinčių prieskonių. Tokiu atveju galima rinktis rūkyto kumpio arba jautienos prosciutto juosteles. Šis pritaikymas išbandytas praktikoje ir užtikrina, kad patiekalo skonis išliks beveik nepakitęs.
Atvėsintą teriną reikia laikyti hermetiškai uždarytame inde arba gerai uždengtą maistine plėvele, kad neįsigertų kitų šaldytuvo kvapų. Optimalu suvartoti per 3–4 dienas, nes tai patiekalas su mėsa. Svarbu nepamiršti, kad skoniai sustiprėja antrąją dieną, todėl rekomenduojama prieš patiekiant palikti jį šaldytuve bent 12 valandų. Tai patikrintas būdas, užtikrinantis tiek saugumą, tiek skonio pilnumą.
Terinas gali būti užšaldytas, tačiau rekomenduojama tai daryti mažesnėmis porcijomis, kad vėliau būtų lengviau atitirpinti. Supjaustykite jį riekelėmis, atskirkite kepimo popieriumi ir sudėkite į šaldymo maišelius arba sandarų indą. Užšaldytas terinas išlieka tinkamas iki 2 mėnesių. Atitirpinti geriausia šaldytuve, lėtai, per 12–24 valandas – taip tekstūra išlieka vientisa, o skonis nesuprastėja. Patikrinta praktikoje: lėtas atitirpinimas išsaugo drėgmę ir apsaugo nuo trupėjimo.
Viena iš dažniausių klaidų – kepimas be vandens vonelės. Tokiu atveju terinas gali išdžiūti ir prarasti švelnią tekstūrą. Kita klaida – per daug džiovintų vaisių, kurie užgožia mėsos skonį ir padaro patiekalą pernelyg saldų. Taip pat pasitaiko, kad pamirštama uždėti svorio po kepimo – be jo terinas tampa purus ir netolygus. Praktika rodo, kad kruopštus ingredientų subalansavimas ir technikos laikymasis yra svarbiausi sėkmės raktai.
Jei terinas iškepė per sausas, dažniausiai priežastis – per ilgas kepimo laikas arba per aukšta temperatūra. Kitą kartą kepant verta griežtai laikytis rekomenduojamų 90 minučių ir būtinai naudoti vandens vonelę. Jei sausumas juntamas jau paruoštame patiekale, galima patiekti teriną su lengvu jogurtiniu padažu arba krienų ir grietinės pagardu – drėgmė atkurs balansą. Kulinarinė patirtis rodo, kad tinkamas padažas gali visiškai pakeisti galutinį pojūtį.