Briuselio vafliai su alumi
Turinys
Briuselio vafliai su alumi – tai tikra belgiškos kulinarijos ikona, kurios paslaptis slypi lengvame ir puriame tešlos sluoksnyje bei švelniame traškume. Šie vafliai pirmą kartą buvo pristatyti dar 1962 metais, Niujorke vykusioje pasaulinėje parodoje Belgijos paviljone, ir nuo to laiko tapo neatsiejama europietiškos virtuvės dalimi. Tradiciškai kepami su šviesiu alumi, jie įgauna ypatingą tekstūrą ir subtilų skonį, kuris maloniai nustebina kiekvieną.
Mano šeimoje šis receptas perduodamas iš kartos į kartą – pirmą kartą jį išbandžiau dar studijų laikais, kai draugė iš Belgijos atvežė originalią versiją. Tą vakarą vafliai tapo tikra šventės kulminacija, o nuo to laiko juos kepu tiek savaitgaliais, tiek ypatingoms progoms. Šis receptas buvo daugybę kartų išbandytas, todėl drąsiai galiu teigti, kad jis visuomet pavyksta.
Briuselio vafliai puikiai dera tiek su saldžiais, tiek su pikantiškais priedais. Ant jų galima užtepti plakto grietinėlės, apibarstyti cukraus pudra, patiekti su šviežiomis uogomis arba net su šonine ir kiaušiniu pusryčiams. Dėl savo universalumo jie išlieka populiarūs visame pasaulyje.
Reklama
- Miltai: vietoje kvietinių galima naudoti speltos arba viso grūdo miltus, tačiau skonis bus šiek tiek intensyvesnis.
- Šviesus alus: tinka ir kvietinis alus, suteikiantis švelnesnį aromatą. Jei nenorite naudoti alkoholio, galima keisti gazuotu mineraliniu vandeniu.
- Aliejus: puikiai tinka tiek saulėgrąžų, tiek rapsų aliejus. Norint sodresnio skonio, galima naudoti ištirpintą sviestą.
- Cukrus: vietoje paprasto cukraus galima rinktis rudą cukrų ar net medų, suteikiantį švelnios karamelės poskonį.
- Vanilinis cukrus: jį galima keisti vanilės ekstraktu arba vanilės ankšties sėklomis.
- Citrinos žievelė: galima naudoti ir apelsino žievelę, kuri suteiks gaivesnį, vaisišką aromatą.
- Tešlą verta palikti pailsėti, nes tada glitimas miltuose susiformuoja geriau, o vafliai tampa puresni.
- Jei norisi traškesnio paviršiaus, vaflinę reikėtų įkaitinti kiek stipriau.
- Vaflius patogiausia kepti mažesniais kiekiais – tada jie iškepa tolygiai ir neperdžiūsta.
- Saldžius vaflius skaniausia tiekti su cukraus pudra arba vaisiais, o pikantiškus – su sūriu ar šonine.
- Kad vafliai neprarastų traškumo, jų nereikėtų dėti vienas ant kito, kol dar karšti.
Ingredientai
- Miltai: 500 mililitrų.
- Druska: žiupsnelis.
- Šviesus alus: 0,5 litro.
- Aliejus: 50 mililitrų.
- Kiaušiniai: 2 vnt.
- Citrinos žievelė: 1 šaukštas.
- Cukrus: 1 šaukštas.
- Vanilinis cukrus: 1 šaukštelis.
- 1. Į didelį dubenį buvo suberti miltai ir įmaišytas žiupsnelis druskos.
- 2. Tuomet buvo supilti visi likę ingredientai ir tešla atsargiai, bet kruopščiai permaišyta, kol nebeliko sausų gumulėlių.
- 3. Nusprendus kepti saldžius vaflius, į masę buvo įtarkuota citrinos žievelė, įberta cukraus ir vanilinio cukraus. Jei pasirinktas pikantiškas variantas, šių priedų nebuvo dedama.
- 4. Tešla buvo palikta pailsėti – kambario temperatūroje maždaug 2 valandoms arba šaldytuve sandariai uždarytame inde iki kitos dienos. Šis žingsnis padėjo vafliams tapti puriems ir išlaikyti lengvą tekstūrą.
- 5. Gerai įkaitintoje vaflinėje buvo pilami nedideli tešlos kiekiai, vafliai kepė tol, kol paviršius tapo auksinis ir traškus.
- 6. Iškepę vafliai buvo patiekti dar šilti – apibarstyti cukraus pudra, su plakta grietinėle ar uogomis. Pikantiškam variantui puikiai tiko tarkuotas sūris ar kepta šoninė.
- 7. Virtuvės šefo patarimas: Norint, kad vafliai būtų ypač purūs, patartina atskirti kiaušinių trynius nuo baltymų. Tryniai turėtų būti sumaišomi su tešla, o baltymai atskirai išplakami iki standžių putų ir įmaišomi pačioje pabaigoje. Tokiu būdu vafliai įgauna ypatingą lengvumą, kurio neįmanoma pasiekti be šio papildomo žingsnio.
Recepto paruošimas
