
Praktikoje geriausiai pasiteisina trys veiksmai: pirma, prinokusius, bet tvirtus pomidorus perpjaunu, išimu sėklas ir skystąją dalį, o minkštimą pjaustau ~0,5 cm kubeliais – taip sumažėja sulčių kiekis ir gabalėliai išlieka elastingi. Antra, susmulkintus pomidorus 5–10 min. trumpai pasūlau (maždaug 0,6–0,8 % druskos nuo jų masės), tada nusunkiu per sietelį – dėl osmosės dalis vandens pasišalina, bet minkštimas nesukrenta. Trečia, rūgštį (žaliosios citrinos sultis) ir druską dedu pačioje pabaigoje ir maišau švelniai, kad nepažeisčiau ląstelių struktūros. Tokia seka man nuosekliai duoda traškų, neperdėtai sultingą rezultatą, o skysčio dubenyje susikaupia minimaliai.
Šaldytuve, +2–4 °C temperatūroje, sandariame inde salotos geriausią tekstūrą išlaiko 24–36 val., o saugiai vartoti jas galima iki ~48 val., jei naudoti tik švieži produktai ir laikytasi švaros. Užšaldyti galutinio patiekalo nerekomenduoju – atšildžius pomidorai suyra, svogūnai minkštėja, o tekstūra tampa vandeninga. Jei reikia pasiruošti iš anksto, esu sėkmingai šaldžiusi „bazę“: atskirai susmulkintus paprikas ir svogūną (be druskos ir rūgšties) – jie atšilus išlaiko struktūrą geriau. Patiekimo dieną į bazę įmaišau šviežius pomidorus, kalendrą ir žaliosios citrinos sultis. Tai kompromisas, leidžiantis sutrumpinti darbo laiką neprarandant traškumo ir saugos.
Pico de gallo natūraliai yra be glitimo ir be laktozės, todėl dažniausiai tinka celiakija ar laktozės netoleravimu gyvenantiems žmonėms. Praktikoje svarbiausia vengti kryžminės taršos: pjaustymo lentelę, peilius ir dubenį naudoju tik šiam patiekalui, ypač jei virtuvėje tuo pat metu ruošiu produktus su glitimu ar pieno baltymais. Jei siekiate mažesnio natrio, dalį druskos pakeičiu rūgšties-balanso triuku: įdedu lašelį daugiau žaliosios citrinos sulčių ir kelią minučių leidžiu skoniams susijungti – rūgštis sustiprina suvokiamą sūrumą, tad objektyviai druskos reikia mažiau. Šis metodas ne kartą pasiteisino tiek šeimos rate, tiek ruošiant didesniems renginiams, kur norisi lengvesnio, sveikesnio profilio.
Per vandeninga tekstūra – dažna klaida: išimkite pomidorų sėklas, trupučiu druskos trumpai pamaceruokite ir nusunkite skysčio perteklių; jei jau sumaišyta, pateikite kiaurasamčiu, o skystį naudokite kaip marinato pagrindą. Per aštru – pašalinkite čili sėklas ir membranas, subalansuokite papildoma žaliosios citrinos porcija ir keliais pomidorų kubeliais. Per sūru – įdėkite daugiau neutralių daržovių (paprikos, pomidorų), įlašinkite rūgšties – subjektyvus sūrumas susilpnėja. Nevienodas pjaustymas – skoniai pasiskirsto prastai; siekiu vienodo ~0,5 cm kubelio dydžio, tai užtikrina tolygią tekstūrą ir prieskonių pasiskirstymą. Šias korekcijas esu ne kartą taikiusi renginiuose – jos veikia patikimai ir greitai, nekeičiant patiekalo identiteto.