
Perkepus keksą net 5 minutėmis per ilgai, jis gali tapti sausas. Taip pat svarbu neišplakti sviesto ir kiaušinių per ilgai – tai į keksą įneša per daug oro, dėl ko kepinys kepant sukrenta ir tampa trupus. Rekomenduojama naudoti kambario temperatūros ingredientus ir tiksliai laikytis kepimo laiko.
Senovinis receptas dažniausiai remiasi kiaušinių plakimu – baltymai atskirai suplakami iki standžių putų ir įmaišomi į tešlą. Tai suteikia natūralų purumą, todėl labai svarbu jų nepermaišyti, kad neišsileistų oras. Taip pat sviestą reikia gerai išsukti su cukrumi iki purios masės.
Jei neturite sviesto, galite naudoti kokybišką margariną kepiniams, tačiau kekso skonis gali šiek tiek skirtis. Taip pat galima naudoti riebesnį graikišką jogurtą arba grietinę (apie 180–200 g vietoje 200 g sviesto), bet tuomet teks koreguoti kitų ingredientų kiekį, ypač miltų.
Nelygus pakilimas dažnai atsiranda dėl per aukštos orkaitės temperatūros – kekso išorė greitai iškepa, o vidus dar kyla, todėl viršus skyla. Rekomenduojama kepti 160–170 °C temperatūroje su viršumi/apačia be vėjelio. Taip pat tešlą reikėtų tolygiai paskirstyti ir prieš dedant į orkaitę šiek tiek išlyginti paviršių.
Norėdami išlaikyti sviestinį keksą šviežią 4–5 dienas, laikykite jį sandariame inde kambario temperatūroje arba šaldytuve. Jei kepinys pradeda džiūti, jį galima suvynioti į maistinę plėvelę. Sviestiniai keksai puikiai tinka ir šaldymui – supjaustykite griežinėliais, užšaldykite, o vėliau atšildykite kambario temperatūroje.
Tai dažniausiai reiškia, kad keksas buvo neiškepęs viduje – reikėtų patikrinti mediniu pagaliuku prieš išimant. Taip pat problema gali būti dėl per greito atvėsinimo – geriausia leisti jam ataušti formoje apie 10–15 minučių, tada atsargiai išimti ir dėti ant grotelių.