
Patikimiausias būdas – žema temperatūra ir pakankamas laikas. Praktikoje geriausią rezultatą duoda kepimas 150 °C temperatūroje apie 1,5 val. uždengus folija, o tuomet dar ~30 min. be folijos, reguliariai tepant glazūra. Šeimos tradicijoje šį metodą taikau dešimtis kartų: jungiamasis audinys (kolagenas) pamažu virsta želatina maždaug 68–80 °C intervale, todėl mėsa suminkštėja ir tampa sultinga. Jei turite termometrą, vidinė temperatūra 90–95 °C rodo, kad šonkauliai „subrendo“ ir lengvai atsiskirs nuo kaulo. Po iškepimo skirkite 10–15 min. poilsiui, kad sultys tolygiai pasiskirstytų – tai pastebimai pagerina tekstūrą.
Patiekalas natūraliai yra be laktozės, jei nenaudojate pieno produktų padažams ar garnyrams. Dėl glitimo svarbiausia užtikrinti, kad visi naudojami produktai būtų sertifikuoti be glitimo: rinkitės sojų padažą, pažymėtą „gluten-free“, ir tikrinkite prieskonių mišinių etiketes, ar juose nėra kviečių krakmolo ar miežių salyklo. Šią adaptaciją esu tikrinusi kelissyk: skonis išlieka subalansuotas, nes saldumo–sūrumo–umami pusiausvyrą užtikrina glazūros technika (tepimas pabaigoje ir trumpas karamelizavimas), o ne vien konkretus prekės ženklas. Šitaip išsaugosite tradicinę tekstūrą ir blizgią plutelę neaukojant mitybinių apribojimų.
Likusius šonkauliukus atvėsinkite iki kambario temperatūros ne ilgiau kaip per 2 val., tada sudėkite į hermetišką indą ir laikykite šaldytuve 3–4 dienas. Šaldymui gabalus supjaustykite po 2–3 kaulus, užpilkite šiek tiek likusios glazūros arba mėsos sulčių ir sandariai suvyniokite – taip apsaugosite nuo šaldymo nudegimų; šaldiklyje laikykite iki 2–3 mėn. Atšildykite lėtai šaldytuve per naktį: lėta tėkmė sumažina sulčių praradimą ir padeda išlaikyti minkštumą. Šią tvarką taikau nuolat – ji atitinka maisto saugos rekomendacijas ir patikimai saugo tekstūrą.
Geriausia šildyti 160 °C orkaitėje, šonkaulius uždengus folija ir įdėjus 1–2 šaukštus vandens ar mėsos sulčių į skardą – garai sumažina džiūvimą. 12–15 min. paprastai pakanka; paskutinėmis 3–5 min. nuimkite foliją ir patepkite plonu glazūros sluoksniu, kad paviršius vėl taptų blizgus. Mikrobangėje šildyti galima, bet tik trumpais 30–40 s impulsais ir uždengtame inde; po kiekvieno impulso leiskite šilumai tolygiai pasiskirstyti. Šis metodas pasiteisino daug kartų – glazūra neperkaramelizuojama, o želatina atsinaujina, todėl tekstūra išlieka minkšta.
Jei kieti: grąžinkite į 140–150 °C orkaitę, uždenkite folija ir leiskite „pailsėti“ karštyje dar 20–30 min. – papildomas laikas leis kolagenui toliau virsti želatina. Jei sausi: į skardą įpilkite 2–3 šaukštus vandens ar sultinio, uždenkite ir pašildykite – drėgna aplinka sumažina džiūvumą; pabaigoje plonai patepkite glazūra. Jei per minkšti ir byra: trumpai apkepkite atidengus 5–8 min. 200 °C, kad susiformuotų tvirtesnė pluta. Iš patirties žinau, kad svarbiausios prevencijos priemonės – nuimta membrana, vienodas mėsos storis kepimo metu ir glazūros tepimas tik pabaigoje, nes per ilgas karamelizavimas linkęs kietinti paviršių.