Kažkodėl šį pyragą kepu tik pavasarį. Gal tam įtakos saulės šviesa turi. Visada jai nušvietus norisi į kaimą, norisi po laukus palakstyt, vaikystę prisimint... Na ir prisiminus vaikystę be abejonės močiutės pyragai atsiranda prisiminimuose. Būtent šio pyrago skonis labiausiai ir primena vaikystę. Kai kurie šį pyragą vadina Hermanu, bet aš jį apibrėžiu kaip Vatikano duonelė. Kažkada iš kolegės gavau raugo, gerai, kad jį išlaikyti nėra sudėtinga - reikia tik įdėti į šaldytuvo kamerą.
Audrone
Atsakyti
Rima Vilkelienė
Atsakyti
Virginija