
Dažniausiai naudojamos cukinijos, paprika, morkos, brokoliai ar špinatai. Svarbiausia – jas susmulkinti ir lengvai apkepti prieš maišant su grietinėle, kad išryškėtų skonis ir išvengtumėte vandeningumo.
Grietinėlę reikia pilti į šiltas, o ne karštas daržoves ir kaitinti ant silpnos ugnies, vengiant užvirimo. Geriausia naudoti 30–35 % riebumo grietinėlę, nes ji mažiau linkusi grūdėtis.
Taip, galima naudoti sojų, avižų ar kokosų grietinėlę. Svarbu pasirinkti ne saldintą versiją ir atkreipti dėmesį į jos tirštumą – kai kurios augalinės grietinėlės gali būti per skystos, todėl gali prireikti šiek tiek pavirti ilgiau.
Puikiai tinka česnakai, džiovintas bazilikas, raudonėlis, muskato riešutas, švieži krapai arba petražolės. Nedidelis kiekis maltų baltųjų pipirų taip pat praturtina skonį, nes neužgožia švelnaus grietinėlės pagrindo.
Jei padažas per skystas, galima įmaišyti šaukštelį kukurūzų krakmolo, išmaišyto su trupučiu šalto vandens, ir trumpai pavirti. Taip pat padeda ilgiau kaitinti be dangčio, kad padažas natūraliai sutirštėtų.