Autorius apie receptą
Drėgnas morkų keksas yra tas naminis kepinys, kuris patikimai pavyksta net tada, kai norisi ko nors paprasto, bet šventiškai kvepiančio orkaitėje. Smulkiai tarkuotos morkos suteikia tešlai natūralaus saldumo ir sultingumo, o aliejus padeda išlaikyti minkštą tekstūrą net kitą dieną. Krakmolas šiame recepte veikia kaip mažas triukas: jis švelnina trupinį, todėl keksas būna ne sausas, o drėgnas ir purus.
Šį morkų keksą kepu jau daug metų, o receptas mano virtuvėje atsirado iš šeimos užrašų ir buvo ne kartą išbandytas skirtingose formose bei orkaitėse. Kai buvau jaunesnė, mama tokį keksą kepdavo žiemą, kai morkų namuose visada netrūkdavo, o dabar aš jį dažnai renkuosi savaitgalio desertui prie arbatos. Man labiausiai patinka, kad jis skanus ir ką tik iškeptas, ir kitą dieną, kai skoniai dar labiau susiguli.
Kad rezultatas būtų stabilus, verta prisiminti kelias profesionalias kepinių taisykles: ingredientus geriausia sverti, kiaušinius naudoti kambario temperatūros, o miltus įmaišyti atsargiai, kad tešla nepermaišytų ir neišsitampytų glitimas. Taip gaunamas minkštas, tolygus ir gražiai iškilęs keksas.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Morkas galima keisti tokiu pat kiekiu smulkiai tarkuoto moliūgo, o skonis bus švelnesnis ir kiek sviestiškesnis.
- Cukrų galima keisti dalimi rudojo cukraus, tuomet keksas bus sodresnio karamelinio skonio.
- Kvietinius miltus galima keisti speltų miltais, tačiau tuomet tešla gali sugerti truputį daugiau drėgmės.
- Krakmolą galima rinktis bulvių arba kukurūzų, abu tinka puriam trupiniui.
- Aliejų galima keisti švelnaus skonio rapsų aliejumi, taip pat tinka vynuogių kauliukų aliejus.
- Kiaušinius galima rinktis M dydžio, o jei jie labai maži, verta pridėti vieną trynį.
- Kepimo miltelius galima keisti soda su rūgščiu priedu, pavyzdžiui, citrinos sultimis arba natūraliu jogurtu, bet tuomet keičiasi recepto balansas.
- Į tešlą galima įmaišyti cinamono, imbiero arba muskato, jei norisi klasikinio morkų pyrago aromato.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Morkas tarkuokite smulkiai, kad jos tolygiai pasiskirstytų ir keksas neiširtų pjaustant.
- Kiaušinius su cukrumi plakite iki šviesių, tirštų putų, nes tai suteikia kepiniui purumo.
- Miltus, krakmolą ir kepimo miltelius persijokite, kad neliktų gumulėlių ir tešla būtų lengvesnė.
- Sausus ingredientus įmaišykite trumpai, kol neliks sausų miltų ruožų, nes permaišyta tešla kepa kietesnė.
- Keksą tikrinkite mediniu pagaliuku, jis turi išeiti su keliais drėgnais trupiniais, bet be žalios tešlos.
- Iškepusį keksą atvėsinkite formoje apie 10 minučių, tik tada išimkite, kad jis nesubliukštų.
- Skoniui pagilinti galima įmaišyti saują razinų arba kapotų riešutų, tačiau jų nepadauginkite, kad keksas neišsausėtų.
Virtuvės šefo patarimas
Jeigu norite ypač drėgno ir ilgai šviežio kekso, tešlos neperplakite po to, kai subersite miltus. Profesionalioje praktikoje tokio tipo aliejiniai kekso tešlos mišiniai maišomi tik tiek, kiek reikia vientisumui, o tikrasis purumas užtikrinamas ankstesniu kiaušinių ir cukraus plakimu bei teisinga kepimo pabaiga, kai kepinys jau iškepęs, bet dar neperdžiūvęs.