Naminis vanilinis pudingas
Turinys
Naminis vanilinis pudingas yra vienas iš tų desertų, kuris visada sugrąžina į vaikystę – minkštas, kreminis, subtiliai saldus ir kvepiantis tikra vanile. Šis pudingas ne tik nuostabiai skanus, bet ir pagaminamas vos per kelias minutes, todėl puikiai tinka tiek savaitės vidurio vakarui, tiek savaitgalio pietų desertui.
Kai pirmą kartą pabandžiau jį pasigaminti, receptą gavau iš savo močiutės užrašų knygelės. Ji visada sakydavo, kad tikras pudingas gaminamas iš natūralios vanilės, o ne iš dirbtinių miltelių. Per daugelį metų esu išbandžiusi įvairias šio deserto versijas – kartais papildydama šviežiais vaisiais, kartais – trupučiu plakto kiaušinio trynio kremiškumui suteikti. Rezultatas visada džiugina – pudingas būna švelnus, vientisas ir be gumulėlių.
Vanilinis pudingas yra universalus desertas: jį galima patiekti tiek karštą, tiek atvėsintą, derinti su uogomis, riešutais, karamele ar šokolado padažu. Be to, tai puikus pasirinkimas, kai norisi greitai pagaminti kažką ypatingo be sudėtingų žingsnių.
Reklama
- Pienas: vietoje įprasto karvės pieno galima naudoti augalinį (migdolų, avižų ar sojų pieną).
- Cukrus: puikiai tinka rudasis cukrus ar net kokosų cukrus, suteikiantis karamelinį poskonį.
- Krakmolas: galima keisti bulvių krakmolu arba kukurūzų krakmolu.
- Vanilės ankštis: vietoje jos galima naudoti natūralų vanilės ekstraktą ar vanilinio cukraus pakelį.
- Maišydama pieną su krakmolu, visada naudokite šaltą pieną, kad krakmolas tolygiai ištirptų ir nesusidarytų gumuliukų.
- Pieną šildykite ant mažos ugnies ir nuolat maišykite, kad masė neprisviltų prie dugno.
- Jei norite sodresnio skonio, į pudingą galite įmaišyti šiek tiek sviesto po virimo.
- Norint gražaus pateikimo, pudingą galima pilti į mažus desertinius indelius ir papuošti šviežiomis uogomis ar šokolado drožlėmis.
Virtuvės šefo patarimas:
Kad pudingas būtų dar aromatingesnis, vanilės ankštį užplikykite piene ir palikite pastovėti apie 15 minučių prieš įdedant krakmolą. Taip skonis taps intensyvesnis, o pudingo kvapas – gilesnis.
Ingredientai
- pienas: 700 mililitrų
- cukrus: 2 valgomųjų šaukštų
- krakmolas: 1 valgomojo šaukšto
- vanilės ankštys: 0,5
- 1. Vanilės ankštį perpjaunu išilgai ir atsargiai išskobiu sėklytes. Jas suberiu į puodą su pienu, o kartu įdedu ir pačią ankštį, kad skonis būtų dar sodresnis.
- 2. Į pieną suberiu cukrų bei krakmolą, viską gerai išmaišau, kad krakmolas visiškai ištirptų.
- 3. Puodą dedu ant silpnos ugnies ir nuolat maišydama kaitinu, kol masė pradeda tirštėti.
- 4. Kai pudingas pasiekia norimą tirštumą ir pradeda lengvai burbuliuoti, išjungiu kaitrą.
- 5. Išimu vanilės ankštį ir supilu pudingą į pasirinktus indelius.
- 6. Patiekiu iškart, kol dar karštas, arba palieku atvėsti, kad sutvirtėtų. Skanauti galima vieną, su uogomis ar šokolado padažu.
- 7. š šį receptą dariau kelis kartus testuodama, kad išgautų tobulą tekstūrą – kremišką, be gumulėlių, su subtiliu, bet ryškiu vanilės aromatu. Tai paprastas, bet patikimas desertas, kuris visada pavyksta.
Recepto paruošimas
DUK
Kaip išvengti gumuliukų vaniliniame pudinge ir ką daryti, jei jie jau susidarė?
Patikimiausiai gumuliukų išvengiu krakmolą pirmiausia visiškai ištirpindama šaltame piene ir tik tuomet pradedama kaitinti ant silpnos ugnies, nuolat plakdama šluotele, ypač palei puodo kraštus, kur masė tirštėja greičiausiai. Taip krakmolo granulės tolygiai brinksta ir želatinizuojasi apie 70–90 °C, todėl nebesusikimba į gabaliukus. Jei gumuliukai visgi atsirado, karštą pudingą iškart perkošiu pro tankų sietelį arba trumpai permaišau rankiniu trintuvu iki vientisos tekstūros. Šis būdas ne kartą pasiteisino bandymuose namuose ir leidžia išsaugoti švelnią, vientisą kremišką struktūrą.
Kaip pritaikyti receptą laktozės netoleruojantiems ar vengiant glitimo, kad tekstūra išliktų kreminė?
Laktozei jautriems žmonėms geriausiai tinka laktozės neturintis pienas arba gerai riebus augalinis pienas, pavyzdžiui, avižų ar migdolų. Riebalai suteikia burnoje jaučiamą kremiškumą ir padeda tekstūrai išlikti švelniai. Vengiant glitimo, svarbiausia rinktis sertifikuotą beglitimį krakmolą ir patikrinti etikečių ženklinimą, kad nekiltų kryžminės taršos rizikos. Technika išlieka ta pati: krakmolą pirmiausia ištirpinu šaltame skystyje, o kaitinu lėtai ir nuolat maišydama, kad krakmolo gelis formuotųsi tolygiai. Tokia praktika mano virtuvėje daug kartų pasitvirtino, o rezultatas išlieka toks pat kremiškas ir stabilus.
Ką daryti, jei pudingas gavosi per skystas arba atvirkščiai – per tirštas?
Jei pudingas per skystas, į atskirą dubenėlį sumaišau 1 arbatinį šaukštelį krakmolo su 2–3 valgomaisiais šaukštais šalto pieno, lėtai supilu į šiltą pudingą ir dar kartą trumpai pakaitinu iki lengvo burbuliavimo, nuolat plakdama. Taip krakmolas pakartotinai želatinizuojasi ir masė sutirštėja. Jei per tirštas, įmaišau šlakelį karšto pieno ir energingai išplaku iki norimos konsistencijos. Atminkite, kad pudingas dar sutvirtėja atvėsdamas dėl krakmolo gelio stabilizacijos, todėl kaitroje verta sustoti ties kiek skystesne būsena. Šiuos koregavimus naudoju testuodama receptus namuose – jie patikimai veikia ir leidžia tiksliai suvaldyti tekstūrą.
Kaip laikyti, ar galima užšaldyti, ir kaip teisingai atšildyti vanilinį pudingą?
Atvėsintą pudingą laikau sandariai uždarytuose indeliuose šaldytuve 0–4 °C temperatūroje iki 3–4 dienų. Prieš šaldant patariu pridengti paviršių kontaktine maistine plėvele, kad nesusidarytų plėvelė ir nenubėgtų kondensatas. Užšaldyti galima, tačiau krakmolo geliai po atšildymo linkę išskirti skystį (sinerezė), todėl tekstūra prastėja. Jei vis dėlto šaldote, porcijuokite mažais kiekiais, atšildykite šaldytuve per naktį, tuomet kremą trumpai perplakite ar pertrinkite trintuvu – taip vanduo vėl tolygiai pasiskirsto ir tekstūra tampa vientisesnė. Šis metodas mano praktikoje leidžia maksimaliai atkurti kremiškumą, nors šviežias pudingas vis tiek bus švelnesnis.
Kaip teisingai pašildyti pudingą ir kokių klaidų vengti, kad jis neatsiskirtų?
Pašildyti geriausia ant labai silpnos ugnies, įpylus šlakelį pieno ir nuolat švelniai plakant šluotele, kol temperatūra pasiekia maždaug 60–70 °C – pakanka, kad masė suminkštėtų, bet krakmolas nebūtų pervirintas. Venkite aukštos kaitros ir dažno virimo – per intensyvi temperatūra ar ilgas laikymas ant ugnies silpnina krakmolo tinklą ir skatina skysčio atsiskyrimą. Nešildykite mikrobangų krosnelėje didžiausia galia: rinkitės trumpus 10–15 sekundžių impulsus, po kiekvieno gerai permaišydama. Tokia švelni technika, išmokta dar iš mamos užrašų ir nuolat pasitvirtinanti bandymuose, išlaiko kremiškumą ir stabilų skonį.
