Skaniausios močiutės mielinės spurgos su sausomis mielėmis
Turinys
Spurgos - tai apvalios gražios formos desertas su saldžiu arba sūriu įdaru arba visai be jo. Gal spurgos ir nėra pats sveikiausias užkandis, bet jos labai gardžios bei sočios. Tad mūsų šeimoje labai pamėgtos ir tikrai dažnai gaminamos. Ypatingai, jas mėgsta mano vaikai - lygiai taip pat, kaip aš mėgau jas savo vaikystėje, kai pagamindavo močiutė (o vėliau paruošdavo ir mama).
Tikros klasikinės spurgos yra gaminamos iš mielinės tešlos bei kepamos gruzdintuvėje. Rekomenduojame jums spurgų receptą iš vaikystės - šitokias jums tikriausiai ruošdavo močiutė, kai atvažiuodavote į svečius. Nieko nebelaukiam ir būtinai pasigaminam jau šiandien. Prie mėgstamos kavos ar arbatos puodelio - jos tikrai tobulos!
Tikros klasikinės spurgos yra gaminamos iš mielinės tešlos bei kepamos gruzdintuvėje. Rekomenduojame jums spurgų receptą iš vaikystės - šitokias jums tikriausiai ruošdavo močiutė, kai atvažiuodavote į svečius. Nieko nebelaukiam ir būtinai pasigaminam jau šiandien. Prie mėgstamos kavos ar arbatos puodelio - jos tikrai tobulos!
Reklama
Šio recepto privalumas – patikimumas. Jis buvo ne kartą išbandytas ir ištobulintas, todėl galiu drąsiai teigti, kad viskas pavyks net ir tiems, kurie virtuvėje dar tik pradeda kelti pirmuosius žingsnius. Be to, spurgas labai paprasta pritaikyti pagal turimus ingredientus – galima keisti pieną, sviestą ar įdarus.
- Vietoje įprasto pieno galite naudoti augalinį pieną, pavyzdžiui, kokosų ar migdolų, tačiau tai šiek tiek pakeis skonį.
- Sviestą galima pakeisti margarinu, kokosų aliejumi arba net grietine, jei norite kitokios tekstūros.
- Jei neturite sausų mielių, galite naudoti šviežias mieles (apie 30 gramų), tik reikės ilgesnio kildinimo laiko.
- Cukrų galima pakeisti medumi arba klevų sirupu, tačiau reikės sumažinti skysčių kiekį recepte.
- Vaniliną galima pakeisti vanilės ekstraktu, citrinos žievele arba kardamonu, kuris suteiks kitokį, bet malonų aromatą.
- Visada naudokite kambario temperatūros produktus – ypač kiaušinius ir sviestą, tai padės tešlai geriau iškilti.
- Aliejaus temperatūra turi būti optimali (apie 170-180°C) – per karštas aliejus greitai apkeps spurgas iš išorės, bet vidus liks žalias; per šaltas – spurgos sugers per daug aliejaus ir bus sunkios.
- Tešlą kildinant svarbu ją laikyti šiltoje, bet ne karštoje vietoje be skersvėjų.
- Prieš formuojant spurgas, tešla turi būti pakankamai elastinga ir nelipni – jei reikia, įberkite daugiau miltų.
- Nedarykite spurgų per didelių, nes jos gali neiškepti viduje.
- Kai smeigiate į spurgas konditerinį švirkštą įdarui, darykite tai, kai spurgos jau šiek tiek atvėsusios, bet dar šiltos.
Virtuvės šefo patarimas
Norėdama gauti tobulą spurgų spalvą, visada kepu jas nedidelėmis partijomis, kad aliejaus temperatūra nenukristų. Taip jos tampa tolygiai auksinės spalvos, o vidus išlieka purus. Dar vienas triukas – prieš kepdama į aliejų įdedu mažą tešlos gabalėlį: jei jis kyla į paviršių ir aplink jį burbuliuoja, reiškia, temperatūra tinkama.
Ingredientai
- pienas: 500 mililitrų
- kiaušiniai: 2
- sviestas: 125 gramų (arba margarinas)
- cukrus: 2 valgomųjų šauktų (+ 1 arbatinio šaukštelio)
- druska: 1,5 arbatinio šaukštelio
- sausos mielės: 11 gramų
- šiltas vanduo: 0,5 stiklinės
- vanilinas: pagal skonį
- miltai
- 1. Iš pradžių pieną sumaišome su vandeniu ir šiek tiek pašildome.
- 2. Tada įberiame į šiltą pieną visą cukrų bei mieles. Viską sumaišome bei pastatome į šiltą vietą 15-ai minučių. Tegul mielės "atgyja".
- 3. Įdedame kiaušinius ir sviestą (kambario temperatūros arba ištirpintą).
- 4. Paskui suberiame druską bei vaniliną. Viską kruopščiai suplakame šluotele. Pradedame palaipsniui berti išsijotus miltus ir kas kartą viską gerai išmaišome.
- 5. Išdedame lipnią masę ant stalo ir užmaišome standžią tešlą vis berdamos miltus. Tešla turi gautis vidutinė - nei per kieta, nei per minkšta.
- 6. Miltų kiekį reguliuojame savarankiškai - tokiam ingredientų kiekiui gali prireikti maždaug 600 gramų miltų. Tešlą uždengiame rankšluosčiu bei paliekame šiltoje vietoje 60-90 minučių. Ji turi pakilti dvigubai. Paskui pereiname prie spurgų gamybos.
- 7. Iškočiojame tešlą 1 centimetro storio lakštu, išpjauname vidutinio dydžio apskritimus (stiklinės arba taurelės pagalba). Leidžiame spurgoms pastovėti - jos turi padidėti dvigubai.
- 8. Įpilame į keptuvę aliejaus (tiek, kad spurgos plaukiotų jame, nesiekdamos dugno) ir gerai įkaitiname.
- 9. Apkepame spurgas aliejuje iš abiejų pusių, kol taps geltonos spalvos. Paruoštas spurgas išdėliojame ant popierinių servetėlių.
- 10. Spurgas galite įdaryti konditerinio švirkšto arba maišelio pagalba. Spurgų galite ir neįdaryti, o tiesiog pabarstyti cukraus pudra arba cinamonu, taip irgi labai skanu. Jas reikia valgyti dar karštas! Skanaus!
Recepto paruošimas
DUK
Kaip pasiekti purią ir tolygiai iškepusią mielinių spurgų tekstūrą?
Purumą lemia trys dalykai: tešlos glitimo tinklas, tinkamas kildinimas ir teisinga aliejaus temperatūra. Tešlą minkau 8–10 minučių, kol ji tampa elastinga ir praeina „langelio“ testą – plonai timptelėtas gabalėlis nesutrūksta. Tai reiškia, kad susiformavo glitimo tinklas, kuris kepant sulaiko garus ir sukuria tuštumėles. Tešlą kildinu 60–90 min. šiltoje vietoje be skersvėjų, kol ją padvigubėja, po to suformuotas spurgas dar pakildau 15–25 min., kad jos būtų lengvos, o ne „guminės“. Kepu 170–180 °C aliejuje, neperkraudama indo – taip temperatūra nekrenta ir spurgos kepa tolygiai, o Maillardo reakcija suteikia auksinį atspalvį. Šie žingsniai yra praktiškai patikrinti ruošiant šeimos receptą ne kartą, todėl galiu užtikrinti stabilų rezultatą.
Kaip pritaikyti receptą be laktozės arba be gliuteno, kad spurgos išliktų purios?
Laktozės netoleruojantiems geriausiai veikia vienodas skysčio kiekis, tik naudojamas pieno pakaitalas, o riebalų kiekis išlaikomas toks pat – taip išsaugoma tešlos emulsija ir minkštumas. Be gliuteno kepant būtina naudoti universalią be gliuteno miltų mišinio formulę su ksantano derva (arba kita rišamąja medžiaga) – ji atstoja glitimo tinklą ir sulaiko dujų burbuliukus, todėl spurgos nekristų. Tešlą darau kiek drėgnesnę (maždaug 5–8 % daugiau skysčio), kildinimo laiką pailginu 10–15 min., o spurgas formuoju mažesnes – taip jos iškepa per vidų neprarasdamos purumo. Šiuos pritaikymus naudoju praktikoje, nes be gliuteno tešlos elgiasi kitaip – jose mažiau elastingumo, tad drėgmė ir rišiklis tampa kritiškai svarbūs.
Kaip laikyti, užšaldyti ir atšildyti mielines spurgas, kad jos neišdžiūtų?
Trumpam laikymui (iki 24 val.) spurgas, visiškai atvėsintas, dedu į sandarų indą kambario temperatūroje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje; šaldytuve laikau iki 2–3 dienų, tačiau žinau, kad šaldytuvas skatina džiūvimą, todėl prieš patiekdama visada trumpai pašildau. Užšaldymui spurgas visiškai atvėsinu, sudedu vienu sluoksniu ir užšaldau „greitu“ būdu, tuomet perkelu į sandarius maišelius – taip jos nesulimpa; laikymo trukmė iki 2–3 mėn. Atšildau kambario temperatūroje ant grotelių, kad nekondensuotų drėgmė, o tuomet atgaivinu orkaitėje 150–160 °C apie 5–7 min. arba karšto oro gruzdintuvėje 140–150 °C 3–4 min. Šis procesas atkuria plutelės trapumą, nes krakmolai persitvarko (retrogradacija mažėja kaitinant), o vidus grįžta į minkštą būseną.
Kaip teisingai pašildyti spurgas, kad jos netaptų riebios ar guminės?
Geriausia spurgas pašildyti sausu karščiu: 160 °C orkaitėje 6–8 min. ant grotelių arba 150 °C karšto oro gruzdintuvėje 3–4 min. Taip atnaujinamas paviršiaus trapumas ir neskatinama papildoma riebalų absorbcija. Mikrobangų krosnelėje šildau tik trumpais 10–15 s impulsais, nes ilgas kaitinimas suardo glitimo ir krakmolo struktūrą – spurgos tampa „guminės“. Jei spurgos laikytos šaldytuve, prieš šildant trumpai palaikau kambario temperatūroje, kad temperatūrų skirtumas nebūtų drastiškas; šis žingsnis padeda tolygiai sušilti vidui ir neperdžiovinti plutos. Tokia tvarka patikrinta praktikoje, nes kepu didesnėms šeimos šventėms ir dažnai tenka atgaivinti iš anksto paruoštus kepinius.
Kokios dažniausios klaidos kepant mielines spurgas ir kaip jų išvengti?
Dažniausios klaidos: (1) Per karštas ar per šaltas aliejus – 170–180 °C yra optimalu; kitu atveju spurgos arba sudega išorėje, arba prisigeria riebalų. (2) Neaktyvios mielės – visada patikrinu aktyvaciją šiltame skystyje; sena mielė nesukels tešlos. (3) Per mažai minkymo – nesusiformavęs glitimo tinklas prastai laiko dujas ir spurgos būna tankios. (4) Per daug miltų – tešla turi būti minkšta ir elastinga; „kieta“ tešla lėtai kyla ir džiūsta. (5) Pertrumpas ar perilgas kildinimas – nepakankamai pakilusios spurgos mažai porėtos, o perkildintos subliūkšta kepant; orientuojuosi į tešlos tūrį, ne vien laiką. (6) Perkrovimas keptuvėje – temperatūra krenta, spurgos riebėja; kepu mažomis partijomis. Iš praktikos žinau, kad keli lašai stipriojo gėrimo į tešlą sumažina riebalų įsigėrimą, nes alkoholis greičiau išgaruoja ir suformuoja sausesnį paviršių, tačiau svarbiausia vis tiek išlaikyti teisingą aliejaus temperatūrą ir kildinimą.
