Autorius apie receptą
Vištų kepenėlės – tai produktas, kuris virtuvėje dažnai lieka nepelnytai pamirštas, nors tinkamai paruoštos gali tapti tikru delikatesu. Minkštos, sultingos, geležies ir vitamino A turtingos kepenėlės ypač dera su švelniu, aksominiu grietinės padažu, praturtintu saldžiomis morkomis ir karamelizuotų svogūnų nata. Šis receptas nėra tik dar vienas troškinys – tai subalansuotas skonių derinys, kuriame kiekvienas ingredientas atlieka aiškią savo funkciją.
Pirmą kartą šį receptą paragavau pas savo močiutę. Ji visada sakydavo, kad kepenėlės turi būti ruošiamos kantriai, be skubėjimo, o svarbiausia – tinkamai pamirkytos, kad išnyktų bet koks kartumas. Per daugelį metų receptą šiek tiek ištobulinau, bet pagrindinė idėja liko ta pati – paprastumas, tikri ingredientai ir jokio bereikalingo įmantrumo. Testavau šį receptą dešimtis kartų, kol atradau idealų grietinės, miltų ir morkų santykį, todėl drąsiai galiu patvirtinti – rezultatas kiekvieną kartą stabiliai tobulas.
Vitaminų gausos, švelnios tekstūros ir lengvo paruošimo dėka troškintos vištų kepenėlės yra vienas tų patiekalų, kurie tinka tiek greitai vakarienei, tiek jaukiems pietums, kai norisi kažko sotaus, bet neapsunkinančio. Šis receptas taip pat ypač mėgstamas vaikų, jei kepenėlės paruošiamos tinkamai – be gumos tekstūros ir be intensyvaus metalo poskonio
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Grietinė – galima keisti į natūralų graikišką jogurtą arba grietinėlę 20–30 % riebumo, kad padažas būtų dar švelnesnis.
- Sviestas – galima keisti į ghi sviestą arba neutralaus skonio aliejų, pavyzdžiui, rapsų.
- Miltai – tinka kukurūzų arba ryžių miltai, jei norisi be gliuteno.
- Morkos – galima dalį keisti saliero šaknimi arba moliūgu, kad padažas turėtų saldumo ir tirštumo.
- Svogūnai – galima keisti porais, kurie suteiks švelnesnį aromatą.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai - Kepenėles prieš gaminant būtina pamirkyti, kad neliktų kartumo ir jos būtų švelnesnės.
- Nepersūdykite kepenėlių pradžioje, nes jos gali tapti kietesnės.
- Padažą gardinkite tik pačioje pabaigoje, kad prieskoniai atsiskleistų necirkuliuodami per ilgą troškinimą.
- Miltus būtina paskrudinti iki gelsvos spalvos, kad padažas neturėtų „žalio miltų skonio“.
- Jei padažas per tirštas, geriausia jį skystinti ne vandeniu, o šiltu sultiniu.
Virtuvės šefo patarimas
Kepenėlės yra jautrios perkepimui – užtenka kelių papildomų minučių ir jos praranda švelnumą. Profesionalioje virtuvėje kepenėlės visada troškinamos tik tiek, kiek reikia, o paskutinėse gaminimo minutėse paliekamos „pailsėti“ karštame padaže be intensyvaus kaitinimo, kad jų tekstūra išliktų puri, o ne sprangi.
simas pensijoje
Atsakyti
Gitana
Atsakyti
Laima Mikailienė
Atsakyti
laba
Atsakyti
Mama
Atsakyti
Vygandas
Arturas
Atsakyti
Arturas
Atsakyti
Aldona
Atsakyti
ada
Laimute
Manika
Atsakyti
Anzela Vitkovskene
Atsakyti
Vaidas
Rada
Sigita
Atsakyti
Salomėja
Atsakyti
Violeta
Atsakyti
Danutė
Atsakyti
Sofia
Atsakyti
Laima
Atsakyti