Autorius apie receptą
Slyvų uogienė yra vienas iš tų rudens gardumynų, kuris daugelį metų lydėjo mūsų šeimos tradicijas. Šis receptas ypatingas tuo, kad naudojamas vokiškas vanilinis cukrus, kuris suteikia uogienei išskirtinį aromatą ir natūralų vanilės skonį. Jau verdant virtuvė prisipildo nepakartojamo kvapo, o atidarius stiklainį žiemą – namai vėl pakvimpa šiltomis rudens popietėmis. Šią uogienę gaminti mane išmokė mama, o ji – dar iš savo mamos. Taip receptas keliauja iš kartos į kartą ir kaskart primena apie šeimos jaukumą.
Esu išbandžiusi daugybę slyvų uogienių receptų, tačiau būtent šis variantas išsiskiria subtiliu saldumo ir rūgštumo balansu. Uogienė puikiai tinka tiek prie blynelio, tiek kaip pagardas varškės desertui, sūriui ar net kepiniams. Be to, ji labai gerai laikosi visą žiemą, nepraranda savo skonio ir kvapo.
Galimos ingredientų alternatyvos
- Vietoje vokiško vanilinio cukraus galima naudoti natūralios vanilės ankštį arba lietuvišką vanilinį cukrų, tačiau kvapas bus ne toks intensyvus.
- Jei slyvos labai rūgščios, galima įdėti šiek tiek daugiau cukraus – apie 800 g vietoje 700 g.
- Vietoje cukraus su pektinu galima naudoti paprastą baltąjį cukrų, tačiau tuomet uogienė gali būti kiek skystesnė.
- Norint suteikti įdomesnį skonį, galima įdėti šiek tiek cinamono arba kardamono.
- Jei neturite slyvų, šį receptą galima pritaikyti ir vyšnioms ar abrikosams.
Patiekalo gaminimo patarimai
- Slyvas geriausia rinktis prinokusias, bet nepernokus, nes tada uogienė turės sodrų skonį, bet nepraras formos.
- Virimo metu būtina nugraibyti putas – tai užtikrina, kad uogienė ilgiau išsilaikytų ir būtų estetiškesnė.
- Kad uogienė tirštėtų greičiau, slyvas galima trumpai apvirti prieš dedant cukrų.
- Stiklainius būtina sterilizuoti, o dangtelius užsukti iš karto, kol uogienė karšta.
- Uogienę patartina laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje, kad išliktų spalva ir aromatas.