
Iš praktikos kepant šį tortą Velykoms kasmet, geriausius rezultatus gaunu, kai tešla atšaldoma 20–30 min., o tada kočiojama ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus iki maždaug 2–3 mm storio. Lakštus patogiai iškočioju ant kepimo popieriaus ir prieš dedant į orkaitę perveriu šakute kas 3–4 cm – taip garas pasišalina ir lakštai neišsipučia. Kepu 200 °C įkaitintoje orkaitėje ~5 min., kol kraštai vos parusvėja, o paviršius išlieka lygus. Jei lakštas iškilo kuprele, dar karštą trumpai prislegiu kepimo popieriumi ir lygiu padėklu – dėl trumpalaikio slėgio lakštas suvienodėja, bet neišsausėja. Šie žingsniai remiasi konditerine logika: glitimo tinklas stiprėja šaldant (stabilumas), o pradurstymai reguliuoja garo slėgį (lygus paviršius). Tą metodą taikau nuolat ir jis patikrintas šeimos kepiniuose per daugelį metų.
Kad gautųsi toks pats švelnus kremas, naudoju aukšto riebumo (~35–38 %) be laktozės fermentuotą pieno produktą ir kremą sutvirtinu trumpu nusausinimu: grietinę 30–40 min. perleidžiu per sietelį su marlės sluoksniu, kad pasišalintų dalis išrūgų. Įmaišau cukrų tik po nusausinimo ir citrinos sultis pilu palaipsniui, paragaujant – rūgštis standina baltyminę struktūrą, todėl kremas neteka. Tokiu būdu pavyksta išlaikyti autentišką, gaivią skonio pusiausvyrą be laktozės. Šį būdą esu keliskart išbandžiusi prieš šventes, nes tortą valgo skirtingų poreikių turintys šeimos nariai, ir rezultatas visada buvo stabilus bei estetiškas.
Be gliuteno tešlai svarbu suteikti struktūrą ir drėgmės kontrolę. Praktikoje geriausiai veikia sertifikuotas kepinių mišinys be gliuteno su ryžių ir kukurūzų komponentais. Tešlą minkyti tik iki vientisumo, o kočiojant lakštus tarp dviejų kepimo popieriaus lapų – taip neplyšta. Prieš kepant lakštus atvėsinu 15–20 min., o iškepusius atvėsinu ant grotelių, kad nesikauptų kondensatas. Dėl mišinio krakmolo lakštai linkę trupėti, todėl svarbu trumpas, bet karštas kepimas ir vėlesnis brandinimas su kremu šaldytuve 12–18 val. Brandinimo metu krakmolas sugeria dalį drėgmės ir lakštai suminkštėja, išlaikydami pjaustomą struktūrą. Šiuos žingsnius taikau nuosekliai ir gaunu stabilų pjūvį net be gliuteno.
Surinktą tortą brandinu šaldytuve sandariai uždengtą 12–24 val., tada laikau iki 3–4 dienų 2–4 °C temperatūroje. Užšaldymui geriausia atskirai: iškepusius lakštus visiškai atvėsinu, suvynioju sluoksniais su kepimo popieriumi ir sandariai užšaldau iki 2 mėn. Kremą ruošiu šviežiai po atitirpinimo. Jei būtina užšaldyti jau surinktą tortą, jį pirma greitai užšaldau atvirai 2–3 val., po to sandariai suvynioju – taip apsaugau nuo šerkšno; laikau iki 1 mėn. Atitirpinu lėtai šaldytuve 8–12 val., pabaigoje 30–45 min. palaikau kambario temperatūroje, kad skoniai atsiskleistų. Grietinės pagrindo kremų nešildau orkaitėje ir nemikrobanginu – šiluma ardo emulsiją ir išskiria išrūgas. Šios taisyklės patikrintos praktikoje ruošiant tortą iš anksto šventėms – tekstūra išlieka vientisa, o pjūvis švarus.
Skystas kremas dažniausiai reiškia, kad cukrus įmaišytas per anksti ar į šaltą, nenusausintą grietinę – ištirpęs cukrus skystina. Išsprendžiu taip: grietinę trumpai nusausinu sietelyje, cukrų įmaišau pabaigoje, o citrinos sultis pilu dalimis, ragaujant. Jei lakštai per kieti, tikėtina, kad jie perkepti arba per ploni. Padeda teisingas storis (2–3 mm), trumpas kepimas iki vos rusvų kraštelių ir būtinas brandinimas su kremu bent 12 val. Jei pjūvis vis dar trapus, viršų apdengiu ir palaikau +2–4 °C dar 6–8 val. – drėgmė persiskirsto ir tekstūra suminkštėja. Šie sprendimai remiasi tiek šeimos tradicija (tortą brandiname iš vakaro), tiek konditerine logika apie drėgmės migraciją tarp lakštų ir kremo, todėl veikia patikimai.