Autorius apie receptą
Trapūs naminiai vafliai su pienu ir sviestu – tai vienas iš tų senovinių desertų, kurie kvepia vaikyste ir jaukia šeimos virtuve. Plona, traški tešla, švelnus sviesto ir pieno skonis bei subtili vanilės nata sukuria klasikinį derinį, kuris niekada neišeina iš mados. Tokie vafliai idealiai tinka ir paprastam savaitgalio pusryčių desertui, ir šventiniam stalui, nes juos galima patiekti su plakta grietinėle, uogomis, tirpintu šokoladu, karamele ar tiesiog stikline pieno.
Šį receptą atradau rudame sesės receptų sąsiuvinyje, o jis, kaip ji sakė, atkeliavo dar iš mūsų močiutės virtuvės. Būtent todėl šie trapūs vafliai man visada siejasi ne tik su skoniu, bet ir su šeimos istorija. Nuo vaikystės juos kepdavome senoje „Esta“ elektrinėje vaflinėje – tą aparatą pažinojau beveik taip pat gerai, kaip savo mėgstamiausią puodelį. Per daugelį metų receptas buvo ne kartą išbandytas, šiek tiek pritaikytas šiuolaikiniams produktams, bet pagrindinė proporcijų ir skonio idėja išliko tokia pati, kokią ją kūrė močiutė.
Reklama
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šie vafliai yra tie, kuriuos visada iškepu, kai reikia „kažko greitai, paprastai ir labai skanaus“. Tešla pasiruošia itin greitai, o kepimo procesas tampa maloniu ritualu: pilti tešlą, uždaryti vaflinę, kelios minutės laukimo, lengvas sviesto kvapas ore ir dar garuojantis vaflis, kurį reikia skubiai susukti į tūtelę, kol neataušo. Ne kartą esu bandžiusi ir nedidelius recepto pakeitimus – kitokį cukrų, dalį miltų keisdama speltos miltais, pieną – augaliniu gėrimu. Visais atvejais trapūs vafliai puikiai pavykdavo, todėl drąsiai galiu sakyti, kad šis receptas yra ištestuotas ir patikimas.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Sviestas kambario temperatūros gali būti dalinai keičiamas lydytu ghi sviestu, kad skonis būtų dar intensyvesnis ir šiek tiek riešutinis.
- Jeigu neturite sviesto, galima naudoti kokybišką kepinių margariną, tačiau skonis bus švelnesnis ir mažiau „senovinis“.
- Pienas gali būti keičiamas riebesniu pienu, ūkiniu pienu arba, prireikus, dalimi grietinėlės, kad vafliai būtų dar riebesni ir trapesni.
- Karvės pieną, jei reikia, galima pakeisti neutraliai skonio augaliniu gėrimu – sojų, avižų ar migdolų, rinkitės nesaldintą.
- Kvietiniai miltai gali būti dalinai keičiami speltos kvietiniais miltais, kad tešla išliktų elastinga, bet skonis būtų šiek tiek sodresnis.
- Dalį baltų kvietinių miltų galima pakeisti viso grūdo kvietiniais miltais, tačiau vafliai taps šiek tiek tamsesni ir mažiau trapūs.
- Cukrus puikiai keičiamas ruduoju cukrumi, kuris suteikia karamelinę natą ir šiltesnę spalvą.
- Dalį cukraus galima pakeisti cukranendrių cukrumi arba kokosų žiedų cukrumi, išgaunant skirtingus poskonius.
- Vanilinis cukrus gali būti keičiamas natūralios vanilės ankšties sėklytėmis, vanilės pasta arba kokybišku vanilės ekstraktu.
- Jei visiškai neturite vanilės, galima naudoti truputį malto kardamono arba citrinos žievelės, kad desertui suteiktumėte kitokį, bet vis dar subtilų aromatą.
Patiekalo gaminimo patarimai
- Visi ingredientai turi būti kambario temperatūros, ypač sviestas, nes taip jie lengviau susijungia ir tešla tampa vientisa.
- Sviestą su cukrumi reikėtų išsukti iki purumo, kol masė pašviesės – tai užtikrina lengvesnę, trapesnę vaflių tekstūrą.
- Kiaušinius patogiausia įmušti po vieną, kiekvieną kartą gerai įmaišant į sviesto ir cukraus masę, kad ji neatsiskirtų.
- Miltus ir pieną į tešlą verta dėti pakaitomis – taip lengviau išlaikyti vientisą tekstūrą ir išvengti gumulėlių.
- Miltus patartina persijoti, kad tešla būtų puresnė, o vafliai – švelnesnės struktūros.
- Vaflinė turi būti gerai įkaitinta – jei ji per vėsi, tešla lips ir vafliai nebus pakankamai traškūs.
- Tešlos kiekį vaflinėje reikėtų reguliuoti pagal savo aparatą – geriau pradėti nuo mažesnio kiekio ir prireikus jo padidinti, kad tešla neišbėgtų.
- Iškepus vafliui, jį reikia formuoti iškart – sukant į tūtelę ar ragelį, kol jis dar karštas ir minkštas.
- Jei bijote nusideginti pirštus, naudinga naudoti švarias silikonines ar medžiagines pirštines arba medinį įrankį vafliui susukti.
- Iškeptus vaflius geriausia laikyti sandarioje dėžutėje, kad išliktų traškūs ir neįgertų drėgmės iš aplinkos.
Virtuvės šefo patarimas
Norint išgauti maksimalų trapumą, labai svarbu ne tik tešlos proporcijos, bet ir kepimo laikas bei temperatūra. Vaflius verta šiek tiek ilgiau pakepti, kol jie įgauna tolygiai auksinę spalvą, bet dar nepradeda degti kraštai. Taip iškepti vafliai, atvėsę sandarioje dėžutėje, išlieka trapūs kelias dienas. Jei po paros jie kiek suminkštėjo, galima labai trumpai pašildyti orkaitėje žemoje temperatūroje, kad vėl atsigautų traškumas.
Kamilė
Atsakyti