
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad svarbiausia – neperkepti kekso. Net kelios papildomos minutės orkaitėje gali jį išsausinti. Visada tikrinkite mediniu pagaliuku: kai jis išeina vos su keliais drėgnais trupiniais, keksą jau galima traukti iš orkaitės. Atvėsęs kepinys turėtų būti laikomas sandariame inde, nes uždaras indas sulaiko drėgmę ir neleidžia pyragui sukietėti. Be to, cukrus ir riebalai tešloje veikia kaip natūralūs drėgmės išlaikytojai, todėl svarbu nepraleisti sviesto ar sulčių kiekio.
Taip, šis keksas lengvai pritaikomas specialioms mityboms. Be laktozės variantui tinka augalinis pienas (migdolų, avižų, kokosų) ir be laktozės sviestas. Jei siekiama iškepti be glitimo, kvietinius miltus galima pakeisti be glitimo miltų mišiniu, tačiau svarbu rinktis tą, kuris jau turi ksantano dervos ar kito rišiklio, nes kitaip keksas gali trupėti. Išbandžius abu variantus, pastebėjau, kad tekstūra išlieka maloni, tik be glitimo kepinys būna šiek tiek trapesnis, todėl rekomenduojama įdėti papildomą kiaušinį ar šaukštą jogurto, kad tešla labiau surištųsi.
Keksą rekomenduojama laikyti sandariame inde kambario temperatūroje iki 3 dienų. Jei reikia ilgesnio išlaikymo, galima jį suvynioti į maistinę plėvelę ir laikyti šaldytuve iki savaitės. Patikrinta praktika rodo, kad skonis net pagerėja antrą ar trečią dieną, nes aguonos ir citrusai per tą laiką susilieja. Šaldytuve keksas išlieka drėgnas, tačiau prieš patiekimą verta palaikyti kambario temperatūroje bent 20 minučių, kad atsiskleistų jo natūralus aromatas ir minkštumas.
Taip, šį keksą puikiai galima užšaldyti. Geriausia jį supjaustyti riekelėmis, atskirai suvynioti į kepimo popierių ir sudėti į šaldymo maišelį. Taip užšaldytas keksas gali būti laikomas iki 3 mėnesių. Atitirpinimui rekomenduojama riekelę išimti iš šaldiklio ir palaikyti kambario temperatūroje apie 1–2 valandas. Jei norisi greičiau, galima pašildyti orkaitėje 150 °C temperatūroje apie 8–10 minučių – tai atgaivina aromatą ir suteikia jausmą, lyg keksas būtų ką tik iškeptas.
Dažniausios klaidos yra trys: nepakankamai išplakti kiaušiniai su sviestu ir cukrumi, permaišyta tešla ir per ilgas kepimas. Jei masė nebūna išplakta iki purumo, keksas iškepa tankus. Jei tešla maišoma per ilgai, glitimas miltuose suaktyvėja ir keksas praranda purumą. O perkeptas keksas tampa sausas. Išbandžius kelis kartus pastebėjau, kad geriausia maišyti tik tiek, kad ingredientai susijungtų, o kepimo laiką tikrinti likus 5 minutėms iki numatyto galo – taip galima laiku ištraukti kepinį ir išlaikyti drėgmę.