
Taip, galima. Išbandyta, kad vietoje kvietinių miltų galima naudoti sertifikuotus be glitimo miltų mišinius (pvz., ryžių, kukurūzų, grikių). Tokiu atveju tešla būna trapesnė, todėl patariama įdėti šiek tiek daugiau alyvuogių aliejaus arba šaukštą krakmolo, kad padas geriau laikytų formą. Tai atitinka dietinius poreikius, tačiau reikia stebėti kepimo laiką – be glitimo tešla dažniausiai iškepa greičiau.
Norint pagaminti be laktozės, varškę ir pieną galima keisti laktozės neturinčiais produktais. Mano patirtis rodo, kad augalinis pienas (sojų, avižų ar migdolų) puikiai tinka, tik reikia rinktis nesaldintą variantą, kad nepakeistų skonio. Be to, laktozės neturinti varškė ar net tofu suteikia tešlai pakankamą drėgmę ir struktūrą, todėl padas išlieka purus. Skonis šiek tiek švelnesnis, bet labai artimas originalui.
Taip, ši tešla tinkama užšaldymui. Patikrinta, kad geriausia suformuoti plokščią rutulį arba iškočiotą padą, suvynioti į kepimo popierių ir sandariai įdėti į šaldymo maišelį. Šaldiklyje galima laikyti iki 2 mėnesių. Atitirpinimui patartina palikti šaldytuve per naktį – taip išsaugomas elastingumas. Jei tešla užšaldoma jau iškočiota, ji dar labiau palengvina greito kepimo procesą.
Patirtis rodo, kad geriausia picą šildyti orkaitėje, įkaitintoje iki 160 °C. Pica dedama tiesiai ant grotelių, kad apačia išliktų traški. Jei naudojama mikrobangų krosnelė, padas greitai sukietėja arba suminkštėja per daug, todėl šis metodas nėra rekomenduojamas. Norint išlaikyti drėgmę, orkaitėje galima šalia padėti nedidelį indelį su vandeniu – tai neleis picos kraštams perdžiūti.
Dažniausia klaida – per ilgas minkymas, dėl kurio tešla tampa sausa ir sunkiai kočiojama. Kitas dažnas atvejis – per daug miltų, kurie padaro padą kietą ir primenantį batoną. Dar viena klaida – per didelė orkaitės temperatūra: kepant aukštesnėje nei 200 °C tešla išorėje greitai apskrunda, bet viduje lieka neiškepusi. Iš patirties galiu pasakyti, kad laikantis recepto proporcijų ir kepant 190 °C temperatūroje rezultatas visuomet pasiteisina.
Jei tešla gaunasi per lipni, rekomenduojama palaipsniui berti po šaukštą miltų, kol ji tampa elastinga, bet ne kieta. Jei tešla per sausa ir trupa, įmaišykite papildomą šaukštą pieno ar alyvuogių aliejaus. Tai pagrįsta kulinarine logika – miltai sugeria drėgmę nevienodai, priklausomai nuo jų rūšies ir laikymo sąlygų, todėl nedideli koregavimai padeda pasiekti idealią konsistenciją.