Autorius apie receptą
Japoniškas kreminio sūrio pyragas išsiskiria savo švelnumu, subtiliu saldumu ir ypatingai puria tekstūra, kuri tarsi balansuoja tarp biskvito ir klasikinio sūrio pyrago. Jis dažnai vadinamas „japonišku sūrio pyragu“ dėl lengvos, debesėlio minkštumo masės, kuri burnoje tiesiog ištirpsta, o skonis išlieka švarus, pieniškas ir elegantiškai kreminis. Kepimas vandens vonelėje čia ne šiaip detalė, o esminė technika, padedanti išgauti tolygią struktūrą, apsaugoti nuo staigaus iškilimo ir vėlesnio sukrėtimo, o taip pat sumažinti skilimo riziką.
Man šis pyragas tapo tuo receptu, prie kurio norisi grįžti, kai reikia deserto be sunkumo pojūčio. Pirmą kartą jį kepiau su šiokiu tokiu atsargumu, nes buvau prisiskaičiusi, kad nepavyksta „iš pirmo karto“, bet mano virtuvėje jis išėjo stabilus, purus ir labai gražios formos. Nuo tada receptą esu kepusi ne kartą, jį esu kruopščiai patikrinusi skirtingomis progomis, o keli patarimai žemiau gimė būtent iš praktikos. Šeimoje mėgstame subtilius, ne per saldžius kepinius, tad šis variantas prigijo ir tapo tarsi „mūsų“ švelnaus sūrio pyrago standartu, kurį drąsiai rekomenduoju ir šventėms, ir jaukiam savaitgalio stalui.
Jeigu norisi šį kepinį paversti tortu, jį labai lengva papuošti šviežiomis uogomis, lengvai plakta grietinėle ar uogų tyre, tačiau jis puikiai skanus ir visiškai „nuogas“, be jokių kremų. Didžiausias šio pyrago žavesys yra tekstūra, todėl svarbiausia užduotis gaminant yra teisingai paruošta forma, tikslus baltymų išplakimas ir švelnus įmaišymas, kad oras liktų tešloje.
Reklama
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Kiaušinius verta naudoti kambario temperatūros, nes taip masė lengviau susijungia ir stabiliau laikosi.
- Baltymų inde neturi būti nė lašelio riebalų ar trynio, nes kitaip putos bus silpnesnės.
- Miltus su krakmolu verta persijoti, kad tešla būtų tolygi ir be gumulėlių.
- Baltymus įmaišau švelniai, mentelę vedu iš apačios į viršų, kad neišstumčiau oro ir pyragas išliktų purus.
- Vandens vonelėje vanduo turi būti karštas, bet ne verdantis, kad kepimas vyktų ramiai ir tolygiai.
- Baigus kepti, pyrago neskubinu, nes staigus temperatūros pokytis dažniausiai ir lemia sukrėtimą ar įtrūkimus.
- Kad viršus išliktų lygus ir pyragas mažiau trūkinėtų, kildinimą „suvaldau“ dviem dalykais: baltymus išplaku iki standžių, bet dar elastingų putų, o orkaitėje leidžiu pyragui atvėsti palaipsniui, palikdama praviras dureles. Tokia ramybė kepinyje beveik visada atsiperka gražia, tolygia forma.
Diana Gross
Atsakyti
Evelina
Atsakyti
Diana
Atsakyti