
Sultingumą lemia keli veiksniai: faršą reikia gerai išminkyti, kad jis taptų vientisas, o į jį verta įmaišyti šaukštą grietinės ar šlakelį mineralinio vandens. Šiluma taip pat svarbi – jei šniceliai bus kepami ant per mažos kaitros, jie ims troškintis ir praras sultis. Geriausia kepti vidutinėje–aukštesnėje temperatūroje, kad susidarytų apskrudusi plutelė, kuri „užrakina“ drėgmę viduje. Šis metodas išbandytas daug kartų ir užtikrina puikų rezultatą net ruošiant šnicelius iš liesesnio faršo.
Norint gaminti be glitimo, kvietinius miltus ir džiūvėsėlius galima pakeisti kukurūzų krakmolu arba ryžių miltais bei be glitimo džiūvėsėliais. Sviestinį padažą nesunkiai galima pritaikyti be laktozės mitybai naudojant augalinės kilmės grietinėlę (pvz., avižų ar sojų) ir be laktozės sviestą. Tekstūra išliks tokia pati, nes riebalai ir krakmolas vis tiek sudarys vientisą padažą, o skonis bus šiek tiek švelnesnis. Esu bandžiusi abu variantus – jie puikiai pasiteisina kasdienėje virtuvėje.
Taip, šnicelius galima užšaldyti tiek žalius, tiek jau apkepusius. Žalią faršą geriausia formuoti į šnicelius, apvolioti džiūvėsėliuose ir dėti į šaldiklį vienu sluoksniu, kad nesuliptų. Atšildant rekomenduojama palikti juos šaldytuve per naktį – taip tekstūra išlieka natūrali, o mėsa nepraranda sultingumo. Iškeptus šnicelius taip pat galima šaldyti, o vėliau atšildyti orkaitėje 160 °C temperatūroje – tai padeda išsaugoti traškią plutelę. Šis metodas patikrintas daugybę kartų ruošiant patiekalus iš anksto.
Iškeptus šnicelius rekomenduojama laikyti sandariame inde šaldytuve iki 3 dienų. Svarbu juos visiškai atvėsinti prieš dėdant į indą, nes šiltas maistas skatina kondensaciją, o tai trumpina laikymo laiką. Padažą geriau laikyti atskirai – taip šniceliai nepraranda traškios plutelės. Praktiškai išbandyta, kad net po 2 dienų šniceliai išlieka gardūs, jei pakartotinai pašildomi orkaitėje ar keptuvėje, o ne mikrobangų krosnelėje, nes pastaroji suminkština plutelę.
Viena dažniausių klaidų – nepakankamai išminkyta faršo masė, dėl ko šniceliai kepant suyra. Kita klaida – per ilgas kepimas: mėsa tampa sausa, o plutelė kieta. Taip pat nereikėtų naudoti per karšto aliejaus, nes išorė labai greitai sudegs, o vidus liks neiškepęs. Dar viena klaida – kepti šnicelius per ankštoje keptuvėje, nes jie pradeda troškintis savo sultyse. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šių klaidų vengimas garantuoja gražią auksinę plutelę ir minkštą, sultingą vidų.
Jei šniceliai gavosi per kieti, vadinasi, buvo naudojama per daug džiūvėsėlių arba jie buvo kepti per ilgai. Tokiu atveju kitą kartą į faršą verta įmaišyti daugiau grietinės ar šlakelį pieno. Jei šniceliai pernelyg byra, reiškia, trūko kiaušinio arba masė buvo prastai išminkyta. Sprendimas – įmaišyti dar vieną kiaušinį ir palikti faršą pastovėti šaldytuve bent 15 minučių. Tokie paprasti pataisymai remiasi praktine patirtimi ir leidžia pasiekti idealią tekstūrą: nei per kietą, nei per minkštą.