
Tirštesnį rezultatą pasieksite sumažinusi vandens ir drožlių santykį iki maždaug 1:1,5–1:1,75 (2 stiklinėms drožlių imkite 3–3,5 stiklinės vandens), mirkydama drožles ne trumpiau kaip 6–8 valandas ir plakdama didelės galios trintuvu 2–3 minutes, darydama 2–3 trumpas pauzes, kad neperkaistų variklis. Šiltas (apie 60–70 °C) vanduo pagerina riebalų ekstrakciją, todėl pienas tampa sodresnis; ši temperatūra pakankamai aukšta, kad ištirpintų kokoso riebalus, bet pakankamai žema, kad išliktų švelnus skonis. Po pirmo perkošimo dar kartą trumpai sugrąžinkite skystį į trintuvą ir trumpai suplakite – mechaninis emulsavimas smulkiau paskirsto riebalų lašelius ir suteikia kremišką tekstūrą. Šiuos veiksmus esu patikrinusi praktikoje daugybę kartų, ypač kai pieną planuoju naudoti desertams ar kreminei sriubai.
Švariai perkoštą pieną supilkite į sterilų, sandariai uždaromą stiklinį indą ir laikykite 0–4 °C temperatūroje iki 4–5 dienų; prieš kiekvieną naudojimą suplakite. Sterilus indas ir žema temperatūra lėtina mikroorganizmų dauginimąsi, todėl produktas ilgiau išlieka saugus. Kokosų pieną galima sėkmingai užšaldyti porcijomis (pvz., ledo formelėse) iki 3 mėnesių; atitirpinkite šaldytuve per naktį ir trumpai suplakite ar perplakite, kad atstatytumėte emulsiją. Jei reikia greičiau, atitirpinkite sandariai uždarytame inde po kambario temperatūros vandens srove, tačiau venkite tiesioginio karščio – staigus temperatūros šokas skatina riebalų atsiskyrimą. Šiuos laikymo būdus naudoju ruošiantis savaitės meniu – taip visuomet turiu paruoštų porcijų sriuboms, glotnučiams ar padažams.
Naminis kokosų pienas yra natūrali emulsija: smulkūs riebalų lašeliai pasklidę vandenyje. Kaitinant per aukštoje temperatūroje (virinant) lašeliai susijungia, todėl riebalai atkyla į paviršių. Kad to išvengtumėte, pieną šildykite švelniai, neaukštesnėje nei 70–80 °C temperatūroje, nuolat maišydama, o rūgščius komponentus (pvz., citrinos sultis ar labai sūrius prieskonius) įmaišykite pačioje pabaigoje, jau nukėlus nuo ugnies. Jei vis dėlto susisluoksniavo, atvėsinkite, trumpai perplakite trintuvu ir pienas vėl taps vientisas. Tokios technikos laikausi gamindama kokosų padažus, karis sriubas ir desertinius kremus – rezultatas išlieka glotnus ir šilkinis.
Dažniausios klaidos: per trumpas mirkymas (gaunasi vandeningas skonis), per šaltas ar verdantis vanduo (silpna ekstrakcija arba kartumas), nepakankama plakimo trukmė (stambūs riebalų lašeliai, greitas atsiskyrimas), paviršutiniškas perkošimas (smulkūs tirščiai stiklinėje), netvarkingi ar nesterilūs indai (greitesnis gendrumas). Sprendimai: mirkykite 6–8 val., naudokite apie 60–70 °C vandenį, plakite 2–3 minutes didelėmis apsukomis, koškite per marlę ar riešutų pieno maišelį ir plaukite indus karštu vandeniu, prieš pildama pieną juos išdžiovinkite. Šių žingsnių laikausi kiekvieną kartą – taip užtikrinu švarų skonį, ilgesnį galiojimą ir tolygią tekstūrą.