Bulvių košė su moliūgu

Recepto Autorius Su šaukštu aplink pasaulį

Bulvių košė su moliūgu
Manęs dažnai klausia: o tai ką paprasto pagaminus iš moliūgų? Šį kartą receptas tiks net tiems, kurie labai menkai tedraugauja su virtuve, bet yra pasiryžę operatyviai sunaudoti nemažą moliūgo gabalą.

Bulvių košė su moliūgų į mano akiratį pateko dar senokai, belandžiojant po interneto puslapius, skirtus Airijos virtuvei. Tenka pastebėti, kad tradicinėje airių virtuvėje moliūgų nebuvo. Artimesnė pažintis su jais prasidėjo tik tada, kai šios šalies gyventojai, prispausti nepriteklių, o ypač - XIX amžiaus viduryje kilusio vadinamojo bulvių bado, ėmė dideliais būriais traukti į Ameriką. Regis, tenykščiai moliūgai jiems padarė labai didelį įspūdį, bet anaiptol ne dėl savo skonio savybių, o tam kad patiekalai būtų sotesni. 

Kulinarijoje su šia daržove airiai eksperimentavo itin šykščiai - daugiau ar mažiau originaliais galima laikyti vos kelis receptus. Kur kas dažniau patiekalai su moliūgais yra perimami iš kitų virtuvių, kai kada juos nežymiai modifikuojant arba adaptuojant. Ryškiausias to pavyzdys - amerikietiškas moliūgų pyragas. Airiai į jo įdarą įpila, tarkim, vietinio viskio - ir štai jums jau airiškas moliūgų pyragas. Aš galvoju, kad bulvių ir moliūgų košė - taip pat nusižiūrėtas ir Airijos virtuvėje sėkmingai pritaikytas receptas. Na, geriausiu atveju tai gali būti Amerikos airių kūrinys. Trumpai tariant, bulvės su moliūgais maišomi ir trinami tikrai ne vienoje šalyje - panašių receptų galite rasti nuo Karibų salų iki Australijos. Pakeitimų ir patobulinimų yra pačių įvairiausių, nuo itin paprastų (pvz., kartu sutrinamos orkaitėje keptos, kremiškos česnako skiltelės) iki ganėtinai egzotiškų (įprastos bulvės pakeičiamos saldžiosiomis, arba karvės pienas - kokosų pienu ir panašiai). Airiai, likdami ištikimi sau, jokių įmantrybių nesiūlo. Regis, gamindami bulvių ir moliūgų košę, jie laikosi maždaug tų pačių principų, kaip ir gamindami klasikinį savo patiekalą champ, tai yra tiesiog sugrūda bulvių košę su sviestu ir pienu, o tuomet į ją įmaišo kokį pasirinktą priedą-pagardą. Ir nors pagrindiniame šios dienos recepto šaltinyje nėra nurodoma, kad bulves reikėtų išvirti su lupenomis, bet jūs vis tiek galite pasinaudoti pastarąja gudrybe, jei norisi, kad košės skonis būtų ypač ryškus ir intensyvus. Šiuolaikinėje airių virtuvėje champ gaminamas ir iš skustų virtų bulvių, todėl košės su moliūgais gamyba nėra laikytina kažkokia anomalija, Bet mano patirtis sako, kad senieji metodai, nors ir imlesni laikui, vis dėlto garantuoja geresnius rezultatus, todėl kartais verta surizikuoti ir atlikti vieną kitą eksperimentą.

Net pagaminta pagal vieną ir tą patį receptą, bulvių košė su moliūgais kiekvieną kartą gali skirtis. Tai labai priklauso ir nuo moliūgo rūšies - jeigu naudosite desertinės veislės daržovę, košė turės aiškų salsvumą, jei moliūgo minkštimas bus nesaldus, košė irgi gausis nesaldi, tik geltonesnė ir lengvesnės tekstūros nei įprastai. Galutinis rezultatas priklausys dar ir nuo to, kokią bulvių ir moliūgų proporcija bus pasirinkta, kokio sultingumo bus moliūgas, kokios veislės ir krakmolingumo bulves grūsite, kokiais priedais košę pagardinsite ir taip toliau. Tad gamindami naudokitės svarbiausia instrukcija - savo nuojauta. O dabar prie recepto. :)

Ingredientai

    • moliūgo minkštimas: 500 gramų (be žievės ir be sėklų)
    • bulvės: 500 gramų
    • pienas: trečdalio puodelio (1 puodelis - 250 mililitrų)
    • sviestas: 4 valgomųjų šaukštų
    • druska
    • juodieji pipirai

    Recepto paruošimas

  1. 1. Pastebėjimas: Originalus receptas, pagal kurį aš visada gaminu, rekomenduoja naudoti maždaug tą patį moliūgų ir bulvių kiekį, bet jei jums proporcija 1:1 atrodo nepriimtina (pvz., turimas moliūgas yra desertinis, o jums nesinori, kad košė būtų per daug saldi), pakeiskite ją savo nuožiūra, pvz: imkite dvi dalis bulvių ir vieną dalį moliūgų.
  2. 2. Moliūgo minkštimą ir bulves išverdame. Daržoves galite virti atskiruose puoduose, bet aš darau šitaip: bulves verdu vandenyje, o virš jų, tame pačiame puode, tik garinimui skirtame įdėkle - moliūgus.
  3. Reklama
  4. 3. Pastebėjimas: Tradiciškai airių virtuvėje bulvės būna gerai nuplaunamos ir išverdamos su lupena, tuomet dar karštos nulupamos ir grąžinamos į puodą. Iš tokių bulvių sugrūsta košė būna itin intensyvaus, ryškaus skonio, todėl prie progos labai rekomenduoju išmėginti ir tokį metodą.
  5. 4. Kai jau bulvės ir moliūgai bus norimo minkštumo, nupilame vandenį, o visas daržoves sudedame į tą patį puodą. Jas galite užpilti atskirame prikaistuvyje užvirintu pienu, bet man patogiausia supilti šaltą pieną ant išvirtų daržovių ir porą minučių pakaitinti, kol jis užverda.
  6. 5. Tada sudedame sviestą ir sugrūdame košę. Jei košė jums atrodo kiek tiršta, galima įdėti papildomai sviesto ir/arba įpilti šiek tiek pieno.
  7. 6. Sugrūstą košę pagal savo skonį pasūdome bei pagardiname pipirais, gerai išmaišome. Paragaujame, jei reikia, pakoreguojame prieskonių kiekį.
  8. 7. Košę sudedame į serviravimo indą ir pagal skonį papuošiame - pvz., pabarstome rupiai sugrūstais pipirais, pabarstome prieskoninėmis žolelėmis (aš naudoju petražoles), pašlakstome riebalais (originaliame recepte rekomenduoja naudoti alyvuogių aliejų, bet galite naudoti ir tirpintą sviestą arba kitus riebalus - šį kartą aš palaisčau taukais ir skysčiu, likusiu nuo keptos vištos).
  9. 8. Bulvių ir moliūgų košė kaip garnyras tiks prie daugelio patiekalų - mėsos, žuvies, kepenėlių, troškintų grybų ir panašiai. Mes saviškę šį kartą valgėme labai lietuviškai - su orkaitėje kepta višta bei bruknių ir kriaušių uogiene. :)
  10. bulvių košė su moliūgais
  11. 9. Bulvių ir moliūgų košę rekomenduojama suvalgyti iškart, nes ji linkusi gesti kur kas greičiau nei mums įprasta bulvių košė. Jei garnyro liko, būtinai laikome jį šaltai iki tol, kol ateis laikas pašildyti likučius. Skanaus!
  12. bulvių ir moliūgų košė
  13. 10. Rekomendacija: Daugiau bulvių košių receptų rasite: Bulvių košių receptai.
Bulvių košė su moliūgu