Bulvių košė su moliūgu
Turinys
Manęs dažnai klausia: o tai ką paprasto pagaminus iš moliūgų? Šį kartą receptas tiks net tiems, kurie labai menkai tedraugauja su virtuve, bet yra pasiryžę operatyviai sunaudoti nemažą moliūgo gabalą.
Bulvių košė su moliūgų į mano akiratį pateko dar senokai, belandžiojant po interneto puslapius, skirtus Airijos virtuvei. Tenka pastebėti, kad tradicinėje airių virtuvėje moliūgų nebuvo. Artimesnė pažintis su jais prasidėjo tik tada, kai šios šalies gyventojai, prispausti nepriteklių, o ypač - XIX amžiaus viduryje kilusio vadinamojo bulvių bado, ėmė dideliais būriais traukti į Ameriką. Regis, tenykščiai moliūgai jiems padarė labai didelį įspūdį, bet anaiptol ne dėl savo skonio savybių, o tam kad patiekalai būtų sotesni.
Kulinarijoje su šia daržove airiai eksperimentavo itin šykščiai - daugiau ar mažiau originaliais galima laikyti vos kelis receptus. Kur kas dažniau patiekalai su moliūgais yra perimami iš kitų virtuvių, kai kada juos nežymiai modifikuojant arba adaptuojant. Ryškiausias to pavyzdys - amerikietiškas moliūgų pyragas. Airiai į jo įdarą įpila, tarkim, vietinio viskio - ir štai jums jau airiškas moliūgų pyragas. Aš galvoju, kad bulvių ir moliūgų košė - taip pat nusižiūrėtas ir Airijos virtuvėje sėkmingai pritaikytas receptas. Na, geriausiu atveju tai gali būti Amerikos airių kūrinys. Trumpai tariant, bulvės su moliūgais maišomi ir trinami tikrai ne vienoje šalyje - panašių receptų galite rasti nuo Karibų salų iki Australijos. Pakeitimų ir patobulinimų yra pačių įvairiausių, nuo itin paprastų (pvz., kartu sutrinamos orkaitėje keptos, kremiškos česnako skiltelės) iki ganėtinai egzotiškų (įprastos bulvės pakeičiamos saldžiosiomis, arba karvės pienas - kokosų pienu ir panašiai). Airiai, likdami ištikimi sau, jokių įmantrybių nesiūlo. Regis, gamindami bulvių ir moliūgų košę, jie laikosi maždaug tų pačių principų, kaip ir gamindami klasikinį savo patiekalą champ, tai yra tiesiog sugrūda bulvių košę su sviestu ir pienu, o tuomet į ją įmaišo kokį pasirinktą priedą-pagardą. Ir nors pagrindiniame šios dienos recepto šaltinyje nėra nurodoma, kad bulves reikėtų išvirti su lupenomis, bet jūs vis tiek galite pasinaudoti pastarąja gudrybe, jei norisi, kad košės skonis būtų ypač ryškus ir intensyvus. Šiuolaikinėje airių virtuvėje champ gaminamas ir iš skustų virtų bulvių, todėl košės su moliūgais gamyba nėra laikytina kažkokia anomalija, Bet mano patirtis sako, kad senieji metodai, nors ir imlesni laikui, vis dėlto garantuoja geresnius rezultatus, todėl kartais verta surizikuoti ir atlikti vieną kitą eksperimentą.
Net pagaminta pagal vieną ir tą patį receptą, bulvių košė su moliūgais kiekvieną kartą gali skirtis. Tai labai priklauso ir nuo moliūgo rūšies - jeigu naudosite desertinės veislės daržovę, košė turės aiškų salsvumą, jei moliūgo minkštimas bus nesaldus, košė irgi gausis nesaldi, tik geltonesnė ir lengvesnės tekstūros nei įprastai. Galutinis rezultatas priklausys dar ir nuo to, kokią bulvių ir moliūgų proporcija bus pasirinkta, kokio sultingumo bus moliūgas, kokios veislės ir krakmolingumo bulves grūsite, kokiais priedais košę pagardinsite ir taip toliau. Tad gamindami naudokitės svarbiausia instrukcija - savo nuojauta. O dabar prie recepto. :)
Bulvių košė su moliūgų į mano akiratį pateko dar senokai, belandžiojant po interneto puslapius, skirtus Airijos virtuvei. Tenka pastebėti, kad tradicinėje airių virtuvėje moliūgų nebuvo. Artimesnė pažintis su jais prasidėjo tik tada, kai šios šalies gyventojai, prispausti nepriteklių, o ypač - XIX amžiaus viduryje kilusio vadinamojo bulvių bado, ėmė dideliais būriais traukti į Ameriką. Regis, tenykščiai moliūgai jiems padarė labai didelį įspūdį, bet anaiptol ne dėl savo skonio savybių, o tam kad patiekalai būtų sotesni.
Kulinarijoje su šia daržove airiai eksperimentavo itin šykščiai - daugiau ar mažiau originaliais galima laikyti vos kelis receptus. Kur kas dažniau patiekalai su moliūgais yra perimami iš kitų virtuvių, kai kada juos nežymiai modifikuojant arba adaptuojant. Ryškiausias to pavyzdys - amerikietiškas moliūgų pyragas. Airiai į jo įdarą įpila, tarkim, vietinio viskio - ir štai jums jau airiškas moliūgų pyragas. Aš galvoju, kad bulvių ir moliūgų košė - taip pat nusižiūrėtas ir Airijos virtuvėje sėkmingai pritaikytas receptas. Na, geriausiu atveju tai gali būti Amerikos airių kūrinys. Trumpai tariant, bulvės su moliūgais maišomi ir trinami tikrai ne vienoje šalyje - panašių receptų galite rasti nuo Karibų salų iki Australijos. Pakeitimų ir patobulinimų yra pačių įvairiausių, nuo itin paprastų (pvz., kartu sutrinamos orkaitėje keptos, kremiškos česnako skiltelės) iki ganėtinai egzotiškų (įprastos bulvės pakeičiamos saldžiosiomis, arba karvės pienas - kokosų pienu ir panašiai). Airiai, likdami ištikimi sau, jokių įmantrybių nesiūlo. Regis, gamindami bulvių ir moliūgų košę, jie laikosi maždaug tų pačių principų, kaip ir gamindami klasikinį savo patiekalą champ, tai yra tiesiog sugrūda bulvių košę su sviestu ir pienu, o tuomet į ją įmaišo kokį pasirinktą priedą-pagardą. Ir nors pagrindiniame šios dienos recepto šaltinyje nėra nurodoma, kad bulves reikėtų išvirti su lupenomis, bet jūs vis tiek galite pasinaudoti pastarąja gudrybe, jei norisi, kad košės skonis būtų ypač ryškus ir intensyvus. Šiuolaikinėje airių virtuvėje champ gaminamas ir iš skustų virtų bulvių, todėl košės su moliūgais gamyba nėra laikytina kažkokia anomalija, Bet mano patirtis sako, kad senieji metodai, nors ir imlesni laikui, vis dėlto garantuoja geresnius rezultatus, todėl kartais verta surizikuoti ir atlikti vieną kitą eksperimentą.
Reklama
Net pagaminta pagal vieną ir tą patį receptą, bulvių košė su moliūgais kiekvieną kartą gali skirtis. Tai labai priklauso ir nuo moliūgo rūšies - jeigu naudosite desertinės veislės daržovę, košė turės aiškų salsvumą, jei moliūgo minkštimas bus nesaldus, košė irgi gausis nesaldi, tik geltonesnė ir lengvesnės tekstūros nei įprastai. Galutinis rezultatas priklausys dar ir nuo to, kokią bulvių ir moliūgų proporcija bus pasirinkta, kokio sultingumo bus moliūgas, kokios veislės ir krakmolingumo bulves grūsite, kokiais priedais košę pagardinsite ir taip toliau. Tad gamindami naudokitės svarbiausia instrukcija - savo nuojauta. O dabar prie recepto. :)
Ingredientai
- moliūgo minkštimas: 500 gramų (be žievės ir be sėklų)
- bulvės: 500 gramų
- pienas: trečdalio puodelio (1 puodelis - 250 mililitrų)
- sviestas: 4 valgomųjų šaukštų
- druska
- juodieji pipirai
- 1. Pastebėjimas: Originalus receptas, pagal kurį aš visada gaminu, rekomenduoja naudoti maždaug tą patį moliūgų ir bulvių kiekį, bet jei jums proporcija 1:1 atrodo nepriimtina (pvz., turimas moliūgas yra desertinis, o jums nesinori, kad košė būtų per daug saldi), pakeiskite ją savo nuožiūra, pvz: imkite dvi dalis bulvių ir vieną dalį moliūgų.
- 2. Moliūgo minkštimą ir bulves išverdame. Daržoves galite virti atskiruose puoduose, bet aš darau šitaip: bulves verdu vandenyje, o virš jų, tame pačiame puode, tik garinimui skirtame įdėkle - moliūgus.
- 3. Pastebėjimas: Tradiciškai airių virtuvėje bulvės būna gerai nuplaunamos ir išverdamos su lupena, tuomet dar karštos nulupamos ir grąžinamos į puodą. Iš tokių bulvių sugrūsta košė būna itin intensyvaus, ryškaus skonio, todėl prie progos labai rekomenduoju išmėginti ir tokį metodą.
- 4. Kai jau bulvės ir moliūgai bus norimo minkštumo, nupilame vandenį, o visas daržoves sudedame į tą patį puodą. Jas galite užpilti atskirame prikaistuvyje užvirintu pienu, bet man patogiausia supilti šaltą pieną ant išvirtų daržovių ir porą minučių pakaitinti, kol jis užverda.
- 5. Tada sudedame sviestą ir sugrūdame košę. Jei košė jums atrodo kiek tiršta, galima įdėti papildomai sviesto ir/arba įpilti šiek tiek pieno.
- 6. Sugrūstą košę pagal savo skonį pasūdome bei pagardiname pipirais, gerai išmaišome. Paragaujame, jei reikia, pakoreguojame prieskonių kiekį.
- 7. Košę sudedame į serviravimo indą ir pagal skonį papuošiame - pvz., pabarstome rupiai sugrūstais pipirais, pabarstome prieskoninėmis žolelėmis (aš naudoju petražoles), pašlakstome riebalais (originaliame recepte rekomenduoja naudoti alyvuogių aliejų, bet galite naudoti ir tirpintą sviestą arba kitus riebalus - šį kartą aš palaisčau taukais ir skysčiu, likusiu nuo keptos vištos).
- 8. Bulvių ir moliūgų košė kaip garnyras tiks prie daugelio patiekalų - mėsos, žuvies, kepenėlių, troškintų grybų ir panašiai. Mes saviškę šį kartą valgėme labai lietuviškai - su orkaitėje kepta višta bei bruknių ir kriaušių uogiene. :)
- 9. Bulvių ir moliūgų košę rekomenduojama suvalgyti iškart, nes ji linkusi gesti kur kas greičiau nei mums įprasta bulvių košė. Jei garnyro liko, būtinai laikome jį šaltai iki tol, kol ateis laikas pašildyti likučius. Skanaus!
- 10. Rekomendacija: Daugiau bulvių košių receptų rasite: Bulvių košių receptai.
Recepto paruošimas
DUK
1: Kaip užtikrinti, kad bulvių košė su moliūgu būtų tinkamos konsistencijos?
Norint pasiekti tobulą bulvių košės su moliūgu konsistenciją, svarbu nepervirti bulvių. Virkite jas iki minkštumo, bet ne daugiau nei 15-20 minučių. Po virimo, nusausinkite ir grūskite dar karštas, nes tai padeda išlaikyti kreminę tekstūrą. Jei košė per tiršta, galite pridėti šiek tiek daugiau pieno arba augalinio pieno, tačiau pridėkite po truputį, kad neprarastumėte norimos konsistencijos.
2: Ar galima šį patiekalą pasigaminti be laktozės?
Taip, bulvių košė su moliūgu puikiai tinka laktozės netoleruojantiems žmonėms. Naudokite augalinį pieną, pavyzdžiui, migdolų arba sojų pieną, ir augalinį sviestą. Tai ne tik užtikrins, kad patiekalas būtų be laktozės, bet ir suteiks unikalų skonį. Be to, augaliniai produktai dažnai turi mažiau sočiųjų riebalų, todėl tai yra sveikesnis pasirinkimas.
3: Kaip tinkamai laikyti likusią bulvių košę su moliūgu?
Likusi bulvių košė su moliūgu turėtų būti laikoma hermetiškai uždaroje talpykloje šaldytuve. Idealu, jei ją suvartosite per 3-5 dienas, tačiau ji gali būti laikoma ir ilgiau. Svarbu, kad košė būtų atvėsinta iki kambario temperatūros prieš dedant ją į šaldytuvą, nes tai padeda išvengti kondensacijos, kuri gali sukelti pelėsių atsiradimą.
4: Ar galiu užšaldyti bulvių košę su moliūgu?
Taip, šį patiekalą galima užšaldyti. Rekomenduojama jį supakuoti į specialias šaldymo talpyklas arba sandarius maišelius, kad būtų išvengta šalčio nudegimų. Prieš užšaldant, palikite šiek tiek vietos talpykloje, nes košė plėsis užšaldant. Užšaldyta košė gali būti saugoma iki 3 mėnesių. Prieš vartojant, ją reikėtų lėtai atšildyti šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje.
5: Kaip atšildyti ir pašildyti bulvių košę su moliūgu?
Atšildykite bulvių košę natūraliai šaldytuve per naktį, kad būtų išvengta tekstūros pokyčių. Pašildykite košę ant lėtos ugnies puode, nuolat maišydami, kad ji neprisviltų. Jei košė pasidarė per tiršta, pridėkite šiek tiek augalinio pieno, kad atgautumėte norimą konsistenciją. Alternatyviai, galite naudoti mikrobangų krosnelę, tačiau stebėkite, kad košė tolygiai pašiltų.
6: Ką daryti, jei bulvių košė su moliūgu yra per sūri?
Jei košė pasirodė per sūri, galite pabandyti ją išlyginti pridėdami daugiau neapdorotų bulvių, kurios padės sušvelninti sūrumą. Taip pat galite pridėti šiek tiek daugiau moliūgo, kad jis subalansuotų skonį. Palaipsniui įmaišykite papildomus ingredientus ir ragaukite, kad pasiektumėte norimą skonį.
7: Kokie yra dažniausiai pasitaikantys klaidų, gaminant bulvių košę su moliūgu, pavyzdžiai?
Dažniausios klaidos, gaminant bulvių košę, yra pervirimas, kuris gali sukelti vandeninę ir klampią tekstūrą. Taip pat svarbu nevartoti per daug skysčių vienu metu, nes tai gali sugadinti konsistenciją. Nereikia pamiršti ir apie ingredientų kokybę – naudokite šviežias bulves ir moliūgus, nes tai prisideda prie galutinio patiekalo skonio ir aromato.
