Autorius apie receptą
Šie naminiai koldūnai su varške ir mėtomis yra iš tų patiekalų, kurie vienu metu primena vaikystės virtuvę ir atrodo pakankamai iškilmingai savaitgalio stalui. Plona, elastinga tešla, švelniai saldžiarūgštė varškė ir gaivios mėtos sukuria lengvą, bet sotų derinį, kuris ypač tinka, kai norisi naminio deserto–patiekalo be įmantrių produktų. Toks receptas dažnai vadinamas „virtiniais“, tačiau formuojant mažesnius, dailiai užspaustus gabalėlius gaunasi būtent koldūnų stiliaus kąsneliai, kuriuos patogu virti porcijomis ir patiekti su padažu.
Man šis receptas yra labai artimas, nes pirmą kartą tokius koldūnus dariau pagal šeimos užrašų sąsiuvinį, o vėliau ne kartą išbandžiau ir „pasiderinau“ proporcijas, kad tešla būtų tvirta, bet plona, o įdaras neišbėgtų verdant. Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia sėkmės lemia du dalykai: tešlos poilsis ir saikingas miltų naudojimas minkant. Šis variantas mano virtuvėje jau patikrintas daug kartų, todėl drąsiai dalinuosi kaip patikimu, namuose išbandytu receptu.
Šiame aprašyme naudoju įprastą puodelio matą, o jei mėgstate tikslumą, visada galite sverti gramais. Svarbiausia – laikytis tešlos konsistencijos: ji turi būti lygi, elastinga ir neperdžiūvusi. Tuomet koldūnai išvirs purūs, neištiš, o varškės įdaras išliks švelnus.
Reklama
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Tešlą reikėtų pailsinti šaldytuve, nes tuomet glitimas „susitvarko“ ir kočiojimas tampa lengvesnis.
- Minkant svarbu nepadauginti papildomų miltų, nes per kieta tešla išvirusi bus kramtoma ir praras švelnumą.
- Įdarą verta ragauti prieš formuojant, kad saldumas ir mėtų intensyvumas būtų toks, koks patinka jūsų šeimai.
- Koldūnus verčiau virti platesniame puode ir nedėti per daug vienu metu, kad jie nepriliptų ir neplėštų vieni kitų.
- Iškilusius koldūnus reikėtų virti trumpai, nes pervirę jie linkę irti ir prarasti formą.
- Paruoštus, bet dar neišvirtus koldūnus būtina laikyti uždengtus, kad tešla neapdžiūtų ir kraštai gerai suliptų.
- Jei norite ypač dailių ir sandarių kraštelių, prieš užspaudžiant koldūną labai plonai patepkite tešlos kraštą vandeniu. Taip „siūlė“ geriau susiklijuos, o verdant įdaras išliks viduje. Taip pat stenkitės, kad ant kraštų neliktų varškės – net mažas trupinėlis gali sutrukdyti tešlai sulipti.