Naminis alus iš duonos
Turinys
Naminis alus iš duonos – tai vienas seniausių ir tradiciškiausių gėrimų Lietuvoje, siejamas su kaimo šventėmis, šeimos sambūriais ir vasaros darbų užbaigtuvėmis. Šis gėrimas gaminamas iš paprastų ingredientų – ruginės duonos, cukraus, vandens ir mielių. Tačiau jo skonis yra unikalus – maloniai salstelėjęs, lengvai gaivus, turintis subtilų duonos poskonį. Tokį alų dar mūsų seneliai ir proseneliai ruošdavo kaimo sodybose, o receptas dažnai būdavo perduodamas iš kartos į kartą.
Aš pati šį receptą pirmą kartą išbandžiau dar vaikystėje, kai stebėjau močiutę, verdančią duoninį alų per vasaros šventes. Ji visada pabrėždavo, kad svarbiausia – neskubėti ir duoti alui „subręsti“. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog šis alus niekada nepavyksta visiškai vienodas – kiekvieną kartą jis nustebina vis kitokiu skoniu, priklausomai nuo duonos rūšies ir brandinimo laiko.
Tai nėra stiprus alus, greičiau panašus į lengvą, gaivų, namuose paruoštą gėrimą, kurį drąsiai galima patiekti svečiams prie kaimiškų vaišių stalo. Toks receptas tinka tiems, kurie nori prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pasigaminti kažką ypatingo, bet paprastomis priemonėmis.
Reklama
- Ruginė duona: galima naudoti tiek juodą ruginę, tiek maišytą su kvietine duoną, kad gėrimas būtų švelnesnio skonio.
- Cukrus: vietoje paprasto balto cukraus galima rinktis rudą cukrų, kuris suteiks sodresnį skonį.
- Mielės: tinka tiek sausosios kepimo mielės, tiek šviežios mielės.
- Džiovinti vaisiai: galima įdėti razinų ar džiovintų obuolių, kad alus įgytų švelnią vaisinę natą.
- Prieskoniai: kartais įpilama keli grūdeliai kmynų ar šiek tiek medaus, kad gėrimas taptų išraiškingesnis.
- Duoną būtina gerai apkepti orkaitėje ar sausoje keptuvėje, kad ji būtų skrudinta, bet nesudegusi. Tokiu būdu atsiskleidžia ryškesnis skonis.
- Brandinant alų, indą reikia laikyti šiltoje, bet ne per karštoje vietoje, kad mielės galėtų tinkamai veikti.
- Alų visada verta ragauti po kelių dienų brandinimo – taip suprasite, ar norite stipresnio skonio, ar švelnesnio.
- Indą būtina sandariai uždaryti, kad fermentacija vyktų tinkamai, bet palikti šiek tiek vietos garams pasišalinti.
- Pasigamintą alų rekomenduojama laikyti šaltai, nes šaldymas sustabdo fermentaciją ir padeda išlaikyti skonį.
Ingredientai
- Ruginė duona: 500 g.
- Cukrus: 150 g.
- Sausos mielės: 10 g.
- Vanduo: 4 l.
- Razinos (nebūtina): 2 šaukštai.
- 1. Pirmiausia ruginė duona supjaustoma riekėmis ir apkepama orkaitėje iki tamsiai rusvos spalvos. Svarbu neperdeginti, kad alus nevirstų kartus.
- 2. Skrudinta duona dedama į didelį puodą ir užpilama verdančiu vandeniu. Puodas paliekamas bent 6–8 valandoms, kad duona visiškai suminkštėtų ir atiduotų skonį.
- 3. Praėjus šiam laikui, skystis nukošiamas per tankų sietelį ar marlę, kad neliktų duonos gabalėlių.
- 4. Į dar šiltą skystį suberiamas cukrus, viskas gerai išmaišoma, kol cukrus ištirpsta.
- 5. Mielės įberiamos tik tuomet, kai skystis būna pravėsęs – apie 25–30 °C temperatūros. Jeigu skystis bus per karštas, mielės praras savo aktyvumą.
- 6. Skystis supilamas į stiklinius ar plastikinius butelius, įdedamos kelios razinos, buteliai sandariai uždaromi.
- 7. Alus paliekamas fermentuotis šiltoje vietoje 1–2 dienoms. Per šį laiką jis įgauna natūralų gazuotumą ir lengvą alkoholio laipsnį.
- 8. Po fermentacijos alus perkeltas į šaldytuvą, kad procesas sustotų. Brandintas bent dar vieną dieną, jis tampa ypač gaivus ir subalansuoto skonio.
- 9. Virtuvės šefo patarimas: Jeigu norite išgauti ypatingai švelnų skonį, į brandinimo etapą įlašinkite šaukštelį medaus – jis suteiks gėrimui malonaus saldumo ir apvalins skonį. Taip pat galite eksperimentuoti su skirtingų duonos rūšių mišiniu: ruginė duona suteiks sodrumo, o kvietinė – lengvumo.
Recepto paruošimas
