
Gazuotas mineralinis vanduo padeda kotletams tapti minkštesniems ir puresniems. Anglies dioksido burbuliukai išpurena masę, o mineralai gali šiek tiek pagerinti mėsos struktūrą. Šis triukas dažnai naudotas sovietinėje virtuvėje kaip pigus „paburbulinimo“ metodas.
Jeigu neturite gazuoto mineralinio vandens, galima naudoti paprastą vandenį su šlakeliu sodos arba kefyro. Svarbiausia – išlaikyti drėgmę ir šiek tiek purumo, todėl kefyras ar net pasukas gali būti gera alternatyva.
Batoną, mirkytą piene ar vandenyje, naudoti tarybiniuose kotletuose buvo įprasta praktika. Jis ne tik pigesnis nei džiūvėsėliai, bet ir suteikia masės, padeda sutaupyti mėsos ir padaro kotletus minkštesnius. Be to, tai padidina drėgmės kiekį kepant.
Norint, kad kotletai neiširtų, svarbu gerai išminkyti faršą – jis turi tapti tąsus. Taip pat padeda kiaušinis, kuris suriša masę. Batoną reikia gerai nuspausti, kad nebūtų perteklinės drėgmės. Prieš kepimą rekomenduojama palaikyti kotletus šaldytuve 20–30 min.
Taip, galima. Nors tradiciškai jie kepami keptuvėje, orkaitėje kepti kotletai bus šiek tiek sveikesni – sugeria mažiau aliejaus. Kepkite 180 °C temperatūroje apie 25–30 min, viduryje apverskite. Skonis gali būti šiek tiek sausesnis, bet struktūra išlieka.
Tradiciškai naudojant kelių rūšių mėsą (pvz., jautieną ir kiaulieną), pasiekiama optimali riebalų ir skonio pusiausvyra. Kiauliena suteikia sultingumo, o jautiena – struktūros. Sovietiniais laikais tai taip pat buvo būdas išnaudoti visą mėsos asortimentą, priklausomai nuo tiekimo.
Stasė
Atsakyti
Bdn
Atsakyti
Tom
Atsakyti