Pas mus šeimoje kiekvienais metais būna ruošiamas sviesto avinėlis Velykoms, tačiau panašu, kad tai labiau žemaičių tradicija, nei visos Lietuvos.
Mano mama man priminė, kad smetoninės Lietuvos laikais moterys mokėsi naujų patiekalų maisto ruošimo kursuose. Išmoko visokiausių "naujovių", tad tais laikais Žemaitijoje ir paplito visai mada per Velykas daryti sviesto avinėlius. Tad avinėlis - tikras Velykų simbolis.
Paruošti avinėlį, tikrai itin paprasta. Reikės dviejų gabaliukų sviesto (jei norite mažesnio užteks ir vieno), tada peiliu padaryti avinėlio formą. Po to dalį sviesto reikės pašildyti (arba palikti kambario temperatūroje), kad būtų minkštesnis (bet ne iki skystumo), paskui sudėti į maišiuką-tūtelę. Spaudžiant iš maišiuko sviestą, formuoti avinėlio "garbanas". Visa tai galima padaryti ir rankomis bei peiliu. Čia jau kaip kam patogiau.
Akis padarysime iš juodųjų pipirų, kad atrodytų tikroviškos. Šalia padėsime samanėlės arba kadagio šakelę. Štai ir viskas. Seniau, kai mes dar augome, sudaigindavo kviečius ir pasodindavo avinėlį tarp žalios vejelės, bet aš jau šitaip nedarau.
Tad einame gaminti žmonių išsaugotos tradicijos, kad kiekvienas Velykų stalas turėtų po savo avinėlį, nes jis ir puošia, ir paskui dar jį galima suvalgyti su duonele arba pyragu.
Eglė
Atsakyti