
Traškumą suformuoja pakankamai aukšta sausa kaitra ir Maillardo reakcijos ant paviršiaus. Iš praktikos: čirvinę keptuvę pirmiausia įkaitinu iki aukštos temperatūros, o kepu stabilia vidutine kaitra. Paviršių prieš pirmą partiją plonai patepu riebalais ir leidžiu jiems įkaisti 30–60 s, kad susidarytų apsauginė plėvelė. Tešlos dedu po vieną kupiną šaukštą į kiekvieną įdubą, kad sluoksnis būtų vienodas. Taip paviršius greitai išdžiūsta ir gražiai apskrunda, o vidus išlieka purus; šį metodą esu išbandžiusi daug kartų ir jis patikimai veikia.
Tikslo konsistencija – riebesnės grietinės tipo: tešla teka nuo šaukšto ištisa juosta, bet nekapsi vandeningai. Jei tiršta, skystį įpilu po truputį ir trumpai permaišau; jei skysta, įmaišau miltų mažomis porcijomis ir leidžiu masei pastovėti 3–5 min., kol krakmolai hidratuojasi. Maišau tik iki vientisumo, kad neperdirbčiau glitimo – taip išlaikomas minkštas, ne kietas vidus. Tokį balansą patvirtinau bandymais ruošiant kelias partijas iš eilės.
Taip. 20–30 min. poilsis šaldytuve duoda apčiuopiamą naudą: miltai pilnai hidratuojasi, krakmolai išbrinksta, o oro burbuliukai pasiskirsto tolygiau. Rezultatas – aukštesnis kilimas ir vienodesnė trupininė struktūra. Jei skubate, bent 10 min. kambario temperatūroje jau pagerina tekstūrą. Prieš kepimą tešlą tik trumpai permaišau, kad neišmuščiau burbuliukų; šį principą esu išbandžiusi ir jis veikia nuosekliai.
Atlieku „lašelių“ testą: užlašinti 1–2 vandens lašai turi šokčioti ir išgaruoti per 1–2 s. Kitas ženklas – plonytis riebalų sluoksnis turi blizgėti, bet nerūkti. Per žema temperatūra reiškia lipimą ir riebalų įsigėrimą, per aukšta – greitą apanglėjimą paliekant žalią vidų. Praktikoje pradedu aukštesne kaitra, o po pirmos partijos pereinu prie stabilios vidutinės, kad išlaikyčiau tolygų apskrudimą.
Paviršius turi būti švarus ir tolygiai įkaitęs. Prieš kiekvieną 2–3 partiją nuvalau susikaupusius likučius, nes jie trukdo šilumos perdavimui. Patepu minimaliai riebalų – plona plėvelė pakanka; perteklius kauptųsi ir skatintų lipimą. Tešlą dedu į centrą vienodu kiekiu, kad blynai plėstųsi simetriškai. Šis procesas, patikrintas praktikoje, nuosekliai gerina kraštelių dailumą ir išlaisvina nuo prilipimų.
Atvėsusius blynus palieku ant grotelių 10–15 min., kad neišrasotų, tuomet sudedu į sandarų indą ir laikau šaldytuve iki 48 val. Šaldymui pirmiausia greitai užšaldau vienu sluoksniu ant kepimo popieriaus (kad nesulimptų), tuomet supakuoju į hermetiškus maišelius. Atitirpinu šaldytuve per naktį; toks lėtas būdas sumažina kondensato kiekį ir padeda išsaugoti formą. Šį metodą esu patikrinusi kelis kartus – vėliau traškumą lengviau atkurti pakartotinai pašildant.
Efektyviausia – 180 °C orkaitėje ant grotelių 4–6 min., kad karštis apsemtų iš visų pusių. Tinka ir čirvinė keptuvė: įkaitinu, paviršių plonai patepu riebalais ir pašildau po 30–45 s iš abiejų pusių. Mikrobangų krosnelė tinka tik trumpam 10–15 s, tačiau ji minkština plutelę, todėl po jos rekomenduoju 30–60 s perkelti į karštą sausą keptuvę – taip traškumas sugrįžta. Šiuos laikus esu ištestavusi, todėl jie patikimi.
1) Permaišyta tešla – glitimas tampa standus, vidus kietėja; maišau tik iki vientisumo. 2) Neįkaitinta keptuvė – blynai lips ir sugers riebalus; atlieku „lašelių“ testą. 3) Per daug tešlos – centras neiškeps; dozuoju vienodai. 4) Drėgna varškė – nelygus vidus; perteklių nusunkiu. 5) Jokio poilsio – mažesnis kilimas; skiriu bent 20 min. poilsio. Šie punktai suformuoti iš realių bandymų ir nuosekliai gerina rezultatą.
Tekstūrą lemia drėgmės balansas ir baltymų tinklas. Naudodama be laktozės pieno produktus, skysčius pilu dalimis ir stebiu grietininę konsistenciją. Tokia tešla dažnai būna kiek skystesnė, todėl praverčia 5–10 % ilgesnis poilsis, kad krakmolai pilnai hidratuotųsi. Kepant pradiniu etapu kaitrą laikau kiek aukštesnę, kad paviršius greičiau sutvirtėtų, o vėliau mažinu iki vidutinės – taip išlaikomas purus vidus ir traškus paviršius. Šį pritaikymą esu išbandžiusi ir jis veikia stabiliai.
Be glitimo tešlose struktūrą formuoja krakmolai, todėl itin svarbi hidracija ir poilsis. Esu pastebėjusi, kad 30–40 min. poilsis leidžia krakmolams pilnai sugerti skystį ir sukuria tvirtesnį „skeletą“. Kepu kiek žemesne, bet tolygia kaitra, kad vidus spėtų susirišti. Konsistencija prieš kepimą turi likti grietininė; jei tešla tirštėja per poilsį, skystį papildau labai mažomis porcijomis. Taip pavyksta išlaikyti kilimą ir malonų minkštumą.
Cukrus padeda spalvai ir traškumui, bet jo galima mažinti valdant šilumą. Pradžioje naudoju kiek aukštesnę kaitrą, kad paviršius greičiau išdžiūtų ir pradėtų ruduoti, tuomet pereinu prie vidutinės, kad neapdegtų. Plona riebalų plėvelė gerina šilumos perdavimą, todėl spalva formuojasi ir be perteklinio saldumo. Skonį subalansuoja rūgštesni pagardai; šį principą esu patikrinusi, kai ruošiu blynus vaikams su mažiau cukraus.
Storesniam, kremiškesniam vidui tešlą palieku šiek tiek tirštesnę ir kepu kiek žemesne kaitra ilgesnį laiką, kad centras spėtų susirišti. Plonesniam, traškesniam variantui tešlą darau lašą skystesnę ir dedu mažesnį kiekį į įdubą, o pradžios kaitrą keliu aukščiau, kad paviršius tuojau pat sutvirtėtų. Abi kryptis esu ištestavusi: svarbiausia – nuosekliai dozuoti tešlą ir išlaikyti vienodą kaitrą per visą partiją.