Autorius apie receptą
Šie kalėdiniai imbieriniai sausainiai yra klasikinis žiemos skonis, kurį sukuria medus, imbieras, cinamonas ir gvazdikėliai – kvapnūs prieskoniai, siejami su šventiniu jaukumu ir tradicine konditerija. Traškūs, dailiai parudavę ir maloniai kvepiantys prieskoniais, jie puikiai tinka kalėdinei arbatai, valgomoms dovanoms ar eglutės papuošimams. Receptas subalansuotas taip, kad sausainiai išlaikytų ryškų, bet neperkrautą imbiero ir cinamono charakterį, o medus suteiktų subtilią karamelinę natas ir gražią spalvą. Šį variantą rinkausi todėl, kad masė lengvai kočiojasi, neišsikraipo kepant, o sausainiai išlieka traškūs net ir po kelių dienų sandariame inde.
Šį receptą pirmą kartą išbandžiau dar studijų metais – bandžiau atkurti vaikystėje ragautus, labai kvapnius „mamos imbierinius“. Po kelių testų atradau, kad medaus ir rudojo cukraus santykis lemia tiek spalvą, tiek trapumą. Nuo tada kasmet kepu visai šeimai: vaikai išspaudžia žvaigždutes ir elnius, o aš pasirūpinu, kad prieskoniai būtų tiksliai subalansuoti ir tešla tinkamai atšaldyta.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Medus: galima keisti melasa arba auksiniu sirupu, skonis taps sodresnis, o spalva – tamsesnė ir labiau karamelinė.
- Rudas cukrus: pakeitus baltuoju cukrumi, sausainiai bus šviesesni ir švelnesnio skonio, tačiau šiek tiek praras karamelinę gelmę.
- Miltai: dalį (iki 15 %) kvietinių miltų galima pakeisti viso grūdo miltais, kad sausainiai būtų aromatingesni, bet tešla išliktų elastinga.
- Prieskoniai: be cinamono, imbiero ir gvazdikėlių galima įdėti žiupsnelį maltų kardamono sėklų arba muskato riešuto, suteikiant šiltesnį aromatą.
- Sviestas: jei reikia, tiks geros kokybės augalinis riebalų mišinys 82 % riebumo, tačiau skonis bus švelnesnis.
- Glajus: citrinos sultis galima keisti apelsinų sultimis arba nedideliu kiekiu vandens su vanilės ekstraktu, jeigu norisi subtilesnės rūgšties.
Patiekalo gaminimo patarimai
- Tešlos atvėsinimas: gerai atšaldyta tešla kočiosis tolygiai ir neišsitampys, todėl skirkite bent 60 minučių šaldytuve.
- Kočiojimo storis: 3–4 mm užtikrina traškumą ir dailius kraštus, o itin plona tešla gali perkepti ir tapti pernelyg kieta.
- Kepimo kontrolė: kai kraštai vos paruduoja, skardą reikia ištraukti, nes sausainiai dar kietės vėsdamidami.
- Formelės: metalinės formelės palieka aštresnius kontūrus, silikoninės – švelnesnius, todėl rinkitės pagal norimą estetiką.
- Paviršius: kočiokite ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus, o likučius surinkite ir trumpai perkočiokite, kad nepermaišytumėte tešlos.
- Sandėliavimas: visiškai atvėsusius sausainius laikykite sandariame inde su popieriaus lapeliu, kad sugertų drėgmės perteklių.
Virtuvės šefo patarimas
Norint gauti ypatingai ryškų, „kalėdinį“ profilį, 1–2 arbatinius šaukštelius medaus pakeiskite melasa ir į sausų prieskonių mišinį įmaišykite žiupsnelį juodųjų pipirų – šis labai mažas kiekis paryškins imbiero šilumą, o galutinis skonis išliks harmoningas.
Be to, trumpas 24 valandų tešlos brandinimas šaldytuve padažnina prieskonių aromatą ir pagerina tekstūrą: miltai pilniau sugeria drėgmę, tešla kočiosis lygiau, o sausainiai bus vienodesni.