
Marinuotus žalius pomidorus geriausia laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar spintelėje, kur temperatūra neviršija +18 °C. Tinkamai sterilizuoti stiklainiai išsilaiko net 12 mėnesių. Patirtis rodo, kad šviesa ir šiluma gali paveikti spalvą bei skonį, todėl rekomenduojama vengti jų laikyti ant palangės ar arti šildymo prietaisų.
Jei pomidorai atrodo per rūgštūs, galima kitą kartą sumažinti acto kiekį arba į marinatą dėti šiek tiek daugiau cukraus. Atidarytą stiklainį taip pat įmanoma subalansuoti – prieš patiekiant galima pomidorus perlieti šaltu vandeniu ir palikti kelioms minutėms. Tai sumažins acto intensyvumą ir sušvelnins skonį. Tai dažna praktika, kurią naudoja patyrusios šeimininkės.
Pomidorai gali susprogti, jei jie dedami labai šalti arba pernokę, o ant jų iškart užpilamas verdantis vanduo. Patirtis rodo, kad reikia naudoti tik tvirtus, kambario temperatūros pomidorus. Be to, naudinga juos šiek tiek įpjauti – tuomet jie geriau prisigeria marinato ir išlaiko formą. Stiklainius svarbu pildyti ne iki pat viršaus, kad liktų vietos skysčiui plėstis.
Taip, marinuoti žali pomidorai natūraliai yra be gliuteno ir be laktozės, todėl tinka daugeliui dietų. Marinatas sudarytas iš vandens, druskos, cukraus, acto ir prieskonių – jame nėra pieno produktų ar kviečių. Tai patvirtina ir tradicinės lietuviškos virtuvės patirtis, nes tokie konservai visada buvo ruošiami tik iš daržovių ir prieskonių.
Dažniausios klaidos – nepakankama stiklainio sterilizacija, pernokusių arba įtrūkusių pomidorų naudojimas, netinkamas acto kiekio parinkimas. Jei actas per stiprus, skonis bus per aitrus, o jei per silpnas – konservai gali sugesti. Svarbu taip pat neužpildyti stiklainio per daug, nes verdantis marinatas turi pasiskirstyti tolygiai. Šios klaidos dažnai daromos pradedančiųjų, todėl verta laikytis patikrintų šeimos receptų.