Autorius apie receptą
Šie traškūs pupelių ir kukurūzų kotletai yra vienas iš tų patiekalų, kuriuos lengva įtraukti į kasdienį šeimos meniu, kai norisi sotaus, skanaus ir vegetariško maisto. Pupelės suteikia daug augalinės baltymų ir skaidulų, kukurūzai prideda malonaus salstelėjusio skonio, o sūris viską sujungia į vienalytę, švelniai elastingą masę, kuri kepant virsta traškia plutele ir minkštu vidumi. Tokie kotletai puikiai tinka tiek kaip pagrindinis patiekalas su mėgstamomis salotomis ir pomidorų padažu, tiek kaip įdaras mėsainiams, tortilijoms ar pietų dėžutės pasirinkimas kitai dienai.
Pirmą kartą šiuos kotletus pamačiau Beatos laidoje, kur ji juos siūlė naudoti vegetariškiems
mėsainiams kaip paplotėlius. Man labai patiko pati idėja, tad receptą pritaikiau savo virtuvei ir šeimos skoniui. Po kelių bandymų pavyko tokia versija, kuri patiko ne tik vyrui, bet ir vaikams, o tai man yra svarbiausias sėkmės įrodymas. Dabar šiuos kotletus gaminu reguliariai – ypač tada, kai šaldytuve turiu atidarytą konservuotų pupelių ar kukurūzų skardinę ir noriu juos panaudoti prasmingai, nešvaistant maisto.
Reklama
Šis receptas yra išbandytas daug kartų, tobulinant prieskonių balansą, drėgmės kiekį ir kotletų struktūrą, kad jie nesubyrėtų kepant ir būtų malonūs valgyti. Mano šeimoje jis prigijo kaip patikimas kasdienis patiekalas, o kartu tai ir puikus pavyzdys, kaip iš visai paprastų ingredientų galima paruošti maistingą vegetarišką vakarienę. Tai ir labai praktiškas pasirinkimas, nes dalį produktų lengvai randame spintelėje – konservuotos pupelės, kukurūzai, džiūvėsėliai – o šviežias žoleles ir svogūną pritaikome pagal tai, ką turime po ranka.
Reklama
Skonis čia subalansuotas taip, kad patiktų ir tiems, kurie įpratę prie klasikinių mėsos kotletų: čederio sūris prideda sodrumo, kuminas ir švelniai aštresnis jelapenas sukuria lengvai pikantišką, bet ne per stiprų charakterį. Patiekti šiuos kotletus galima labai įvairiai – nuo paprastos vakarienės su troškintomis daržovėmis iki šventiškesnio varianto su kruopščiai paruoštu naminiu
pomidorų padažu ar
česnakiniu padažu.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Konservuotos pupelės galima keisti virtomis pupelėmis, tinka tiek raudonosios, tiek baltosios pupelės.
- Kukurūzų grūdus galima naudoti tiek konservuotus, tiek šaldytus, o esant reikalui – ir virtus šviežius kukurūzų grūdus nupjautus nuo burbuolės.
- Čederio sūrį galima keisti kitu fermentiniu sūriu, pavyzdžiui, goudos, ementaliu ar lietuvišku kietuoju sūriu.
- Jei nemėgstate kalendros, ją labai gerai pakeičia šviežios petražolės, krapai arba jų derinys.
- Grietinę galima keisti natūraliu jogurtu arba tirštesniu graikišku jogurtu, o norint veganiškos versijos – augalinės kilmės grietine ar tirštu kokosų jogurtu.
- Kiaušinį gali pavaduoti malti linų sėmenys sumaišyti su vandeniu, jei norite pagaminti be kiaušinių, taip kotletai taps tinkami veganams.
- Džiūvėsėlius galima keisti smulkintais avižiniais dribsniais, kukurūzų miltais ar net maltais duonos skrebučiais.
- Jalapeno vietoje galima naudoti kitus marinuotus čili pipirus, džiovintus aitriųjų paprikų dribsnius arba švelnesnius maltos aitriosios paprikos miltelius.
- Kumino prieskonį, jei jo neturite, galima pakeisti maltais kalendros grūdeliais arba takų prieskonių mišiniu su panašiu aromatu.
- Kepimui tinka ne tik įprastas saulėgrąžų aliejus, bet ir rapsų aliejus ar švelnaus skonio alyvuogių aliejus, svarbu rinktis aliejų, kuris gerai atlaiko kepimo temperatūrą.
Patiekalo gaminimo patarimai
- Prieš trindama pupeles ir kukurūzus, juos gerai nusausinu, kad masė nebūtų per skysta ir kotletai kepant neišsileistų.
- Jei masė atrodo per drėgna, visada pridedu šiek tiek daugiau džiūvėsėlių ir kelioms minutėms palieku, kad jie sugertų drėgmę.
- Sūrį stengiuosi tarkuoti smulkia tarka, kad jis tolygiai pasiskirstytų kotletų masėje ir padėtų viską „surišti“.
- Svogūną pjaustau labai smulkiais kubeliais, kad kepimo metu jis suspėtų suminkštėti ir nekristų į akis stambiais gabaliukais.
- Masę kotletams formuoti trumpai paminkau rankomis, kad ingredientai gerai susijungtų, bet nepermaišau, kad tekstūra nebūtų pernelyg „guminė“.
- Suformuotus kotletus prieš kepimą kelioms minutėms galima palaikyti šaldytuve, taip jie geriau išlaiko formą keptuvėje.
- Keptuvę prieš dedant kotletus visada gerai įkaitinu ir tik tada pilu nedidelį kiekį aliejaus, kad susiformuotų graži, auksinė pluta.
- Kotletų per dažnai nejudinu ir nevartau, leidžiu jiems ramiai apskrusti iš vienos pusės, tik tada apverčiu, kad nesubyrėtų.
- Patiekdama dažnai pridedu šviežių daržovių salotų, pavyzdžiui, kopūstų, pomidorų, agurkų ar salotų lapų, taip gaunasi visavertis ir lengvas vegetariškas patiekalas.
- Likusius kotletus laikau šaldytuve ir kitą dieną pašildau keptuvėje arba orkaitėje, jie išlaiko formą ir skonį, o kartais būna net dar skanesni.
Virtuvės šefo patarimas
Kad pupelių ir kukurūzų kotletai būtų ypač traškūs iš išorės, bet išliktų minkšti viduje, masę verta formuoti į ne per aukštus, maždaug 1–1,5 centimetro storio paplotėlius. Kepant ant vidutinės ugnies, pirmiausia leiskite jiems gerai apskrusti iš vienos pusės, tik tada atsargiai apverskite plačia mentele. Jei planuojate kotletus naudoti mėsainiams, juos formuokite šiek tiek didesnius už bandeles, nes kepimo metu jie šiek tiek sumažėja.