Autorius apie receptą
Čirviniai vafliai su vandeniu yra vienas iš tų paprastų, bet nepaprastai jaukių kepinių, kurie primena vaikystę ir senas šeimos tradicijas. Šiame recepte vaflių tešla ruošiama ne su pienu, o su vandeniu, todėl kepiniai tampa lengvesni, traškesni, o skonis – švelnus ir universalus. Tokie vafliai puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek ramiems savaitgalio pavakariams su kava ar arbata.
Šį receptą pirmą kartą išbandžiau parsivežusi iš mamos labai pamilta senovinę čirvinių blynų vaflinę. Mano mama joje kepdavo šventinius vaflius, o aš, radusi įkvėpimą užsienio portale, nusprendžiau pabandyti netradicinį variantą su vandeniu. Iš pradžių buvau skeptiška – atrodė, kad be pieno vafliai gali būti prėskesni, tačiau po pirmo kepimo supratau, kad nerimavau be reikalo. Vafliai išėjo traškūs, kvepiantys sviestu, ir buvo akimirksniu suvalgyti.
Reklama
Bėgant laikui šį receptą dar šiek tiek patobulinau – koregavau vandens ir miltų santykį, išbandžiau skirtingus riebalus, cukraus kiekius ir pagardus. Dabar tai yra keliolika kartų išmėgintas, šeimoje nuolat kartojamas vaflių receptas, kuriuo drąsiai dalinuosi. Mano šeima šiuos vaflius vadina „mamos čirviniais“, ir jie dažnai atsiranda ant stalo tada, kai norisi kažko greito, bet šventiško.
Reklama
Kulinariniu požiūriu, vandeniu ruošiama tešla turi savų privalumų – vafliai tampa lengvesni, mažiau riebūs, o jų tekstūrą galima labai tiksliai suvaldyti keičiant tešlos tirštumą. Svarbiausia – neskubėti, gerai įkaitinti vaflinę ir nepermaišyti tešlos, kad ji išliktų puri. Šis receptas tinka tiek pradedančiosioms, tiek patyrusioms šeimininkėms, norinčioms papildyti savo čirvinių blynų kolekciją patikimu, išbandytu variantu.
Reklama
Galimos ingredientų alternatyvos
- Vietoje įprasto sviesto galima naudoti lydytą sviestą (ghi), kuris suteikia intensyvesnį, riešutinį skonį ir geriau tinka kepimui aukštesnėje temperatūroje.
- Jei norisi lengvesnio ar augalinio varianto, sviestą galima pakeisti kokosų aliejumi arba neutraliu rafinuotu saulėgrąžų aliejumi.
- Kiaušinius galima pakeisti bananų tyre, jei laikotės be kiaušinių ar veganiškos mitybos: vienam kiaušiniui tinka apie pusė gerai sunokusio banano.
- Dalį arba visus kvietinius miltus galima pakeisti viso grūdo kvietiniais miltais, speltos miltais ar maltais avižų dribsniais, taip padidinant skaidulų kiekį ir suteikiant sotesnį skonį.
- Jei norisi lengvesnės tekstūros, galima dalį kvietinių miltų sumaišyti su kukurūzų krakmolu, kuris pagelbės išgauti dar traškesnį vaflių paviršių.
- Baltą cukrų galima keisti ruduoju cukrumi, medumi, klevų sirupu ar kokosų cukrumi, atsižvelgiant į pageidaujamą skonį ir karamelinius tonus.
- Vanilinį cukrų galima pakeisti natūraliu vanilės ekstraktu (apie 0,5 a.š.) arba vanilės pasta, kuri suteiks gilesnį, natūralesnį aromatą.
- Vandenį galima pakeisti karvės pienu, kefyru, pasukomis ar augaliniu pienu (migdolų, sojų, avižų, kokosų), jei norisi dar sodresnio ir pieno primenančio skonio.
- Norint vafliams suteikti papildomą aromatą, į tešlą galima įtarkuoti šiek tiek citrinos ar apelsino žievelės arba įberti žiupsnelį cinamono ar kardamono.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Prieš pilant tešlą visada gerai įkaitinkite čirvinių blynų vaflinę, nes tik stipriai įkaitusioje formoje vafliai gražiai apskrus ir nepradės svilti lipdami prie metalo.
- Vaflinę lengvai patepkite sviestu arba aliejumi prieš pirmą kepimo partiją ir, jei reikia, pakartokite tai kas kelis vaflius, ypač jei tešloje yra mažiau riebalų.
- Tešlos konsistencija turi būti vidutinio tirštumo – ji turi laisvai bėgti nuo samtelio, bet ne būti tokia skysta kaip pienas, kad iškepę vafliai išlaikytų formą.
- Jei tešla pasirodo per tiršta, įpilkite truputį papildomo vandens arba pieno, o jei per skysta – įberkite dar šaukštą ar du miltų ir trumpai permaišykite.
- Maišydamos tešlą stenkitės jos neperplakti – vos tik miltai įsimaišo ir nelieka sausų gumulėlių, mišinį sustabdykite, kad vafliai būtų purūs, o ne kieti.
- Kepkite vaflius, kol jie tampa auksinės rudos spalvos; jei naudojate senovinę vaflinę ant viryklės, kepimo trukmę reguliuokite pagal spalvą ir kvapą, o ne tik laiką.
- Iškepusius vaflius dėkite ant grotelių, o ne ant lėkštės, kad apačia neištižtų nuo susikaupusių garų ir išliktų maloniai traški.
- Jei norisi išlaikyti vaflius šiltus iki patiekimo, trumpam įdėkite juos į apie 100 °C įkaitintą orkaitę, bet nepalikite per ilgai, kad neišdžiūtų.
- Patiekimo metu vaflius gardinkite ne tik uogiene ar plakta grietinėle, bet ir šviežiomis uogomis, riešutų sviestu, jogurtu ar trupučiu šokolado padažo.
Virtuvės šefo patarimas
Norint išgauti idealią vaflių tekstūrą – traškią išorę ir minkštą, purų vidų – labai svarbu tešlą pilti į gerai įkaitintą, bet ne perkaitintą vaflinę. Jei geležis per šalta, tešla ims virti, bet ne keps, o vafliai išleis daug garų ir taps guminiai. Jei per karšta – viršus apdegs anksčiau, nei vidus spės pilnai iškepti. Todėl pirmuosius vieną ar du vaflius galima laikyti „bandomaisiais“ – taip patikrinama tešlos tirštumas ir vaflinės kaitra. Šis metodas dažnai naudojamas profesionaliose virtuvėse, testuojant naujas tešlas ar kepimo formas.