Autorius apie receptą
Kiaulienos ir alaus troškinys yra vienas tų patiekalų, kurie sujungia paprastus ingredientus į sodrų, giliai aromatingą rezultatą. Tamsus alus čia ne tik suteikia spalvą, bet ir praturtina padažą lengvu karamelės kartumu, o ilgai troškinama kiauliena tampa tokia minkšta, kad praktiškai skyla šakute. Tai klasikinio, naminio, lėto gaminimo patiekalo tipas, kurį ypač norisi gaminti vėsesniu metu, kai norisi šilumos, sotumo ir kvapų, užpildančių virtuvę.
Šį receptą esu gaminusi ne kartą, kol atradau proporcijas, kurios man patikimiausiai pavyksta kiekvieną kartą. Man patinka, kad jis atleidžia smulkias klaidas, bet kartu labai gražiai „atsilygina“, jei skiriu kelias papildomas minutes mėsos apskrudinimui ir svogūnų karamelizavimui. Tą vakarą, kai pirmą kartą patiekiau šį troškinį šeimai su virtomis bulvėmis, puodas buvo iššluotas iki paskutinio šaukšto, o kitą dieną padažas tapo dar tirštesnis ir dar skanesnis. Nuo tada tai vienas mano patikrintų, šeimoje prigijusių receptų, kurį drąsiai siūlau, kai reikia patikimo, šventiškai kvepiančio, bet kasdieniškai pagaminamo patiekalo.
Kad skonis būtų profesionaliai subalansuotas, labai svarbu laikytis kelių kulinarinių principų. Pirma, mėsą verta apskrudinti porcijomis, kad ji keptų, o ne troškintųsi savo sultyse. Antra, miltus reikia trumpai pakepinti, kad neliktų žalių miltų skonio, o padažas sutirštėtų švelniai ir tolygiai. Trečia, troškinio „charakterį“ sukuria rūgštelės ir saldumo pusiausvyra, todėl obuolių uogienė čia ne atsitiktinė, o labai sąmoninga nata.
Reklama
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Mėsą prieš kepimą visada gerai nusausinau, nes tuomet ji gražiau apskrunda ir nesuverda garuose.
- Keptuvėje ar puode mėsą kepu porcijomis, kad gabaliukai tilptų vienu sluoksniu ir greitai paruduotų.
- Svogūnus kepu kantriai, kol jie suminkštėja ir ima saldėti, nes tai suteikia padažui gylio.
- Miltus pakepinu trumpai, kol jie pradeda kvepėti riešutais, nes taip išvengiu žalių miltų poskonio.
- Troškinio puodą laikau vos vos burbuliuojantį, nes lėta kaitra geriausiai suminkština kiaulieną.
- Jei padažas pabaigoje per skystas, trumpai patroškinu atidengusi, kad natūraliai nugaruotų ir sutirštėtų.
- Prieskonius visuomet tikrinu pačioje pabaigoje, nes sultinys ir alus jau gali būti sūrūs.
- Kad skonis būtų dar sodresnis, prieš pilant sultinį visada gerai „nugramdau“ puodo dugną mediniu šaukštu, kai alus jau supiltas ir užviręs. Būtent ten būna susikaupęs intensyviausias apskrudinimo aromatas, kuris troškiniui suteikia restoranišką gilumą.