
Svarbiausia tešlos neminkyti per ilgai – užtenka vos kelių minučių, kol ingredientai susijungia į vientisą masę. Per ilgas minkymas aktyvuoja glitimą, dėl to tešla tampa kieta. Naudojant šaltą sviestą ir šaltą kefyrą išlaikomas trapumas bei purumas. Tai patvirtinta tiek asmenine patirtimi, tiek kulinarijos praktika – visada geriausią rezultatą pasiekiu, kai sviestą pjaustau mažais gabalėliais ir greitai įtrinu į miltus.
Taip, kibinai gali būti pritaikomi laktozės netoleruojantiems žmonėms. Kefyrą galima pakeisti augaliniu kefyru ar laktozės neturinčiu jogurtu, o sviestą – augaliniu margarinu be pieno baltymų. Išbandžiau šią versiją kelis kartus ir galiu patvirtinti, kad tešla išliko tokia pat minkšta, o skonis beveik nesiskyrė nuo tradicinio varianto. Svarbiausia užtikrinti, kad naudojami produktai būtų aukštos kokybės ir tinkami kepiniams.
Iškeptus kibinus geriausia laikyti sandariame inde kambario temperatūroje 1–2 dienas. Jei planuojate laikyti ilgiau, rekomenduojama juos įdėti į šaldytuvą, kur jie išlieka švieži iki 4 dienų. Labai svarbu juos pilnai atvėsinti prieš dedant į sandarų indą, kad nesusidarytų kondensatas – kitaip tešla suminkštėja ir praranda trapumą. Tokį patarimą gavau iš šeimos narių, kurie kibinus kepa jau kelias dešimtis metų, ir jis visuomet pasiteisina.
Kibinus galima užšaldyti tiek prieš kepimą, tiek jau iškeptus. Jei šaldote žalią tešlą su įdaru, juos reikėtų sudėti ant lentelės, užšaldyti atskirai, o tada perkelti į sandarų maišelį – taip kibinai nesulips. Kepant šaldytus kibinus, juos dedu tiesiai į orkaitę ir kepu 5–10 minučių ilgiau. Jei šaldote jau iškeptus, geriausia atšildyti kambario temperatūroje ir po to trumpai pašildyti orkaitėje – taip tešla vėl tampa traški. Toks būdas patikrintas daugybę kartų ir garantuoja puikų skonį net po savaitės šaldymo.
Dažniausia klaida – per kieta arba per daug paminkyta tešla, dėl kurios kibinai būna sausi. Antroji klaida – per sausas įdaras, nes nepilama kefyro ar nepridedama pakankamai svogūnų. Trečioji – per aukšta kepimo temperatūra, kuri sudegina paviršių, bet palieka žalią vidų. Iš savo patirties žinau, kad ideali temperatūra yra 180 °C, o įdarui būtina bent šaukštas kefyro arba grietinės. Tokios smulkmenos užtikrina, kad kibinai išliks sultingi ir trapūs.
Jei tešla gaunasi per kieta, į ją galima įlašinti papildomą šaukštą kefyro arba įmaišyti truputį grietinės – tai iš karto pagerina elastingumą. Jei tešla per minkšta ir limpa prie rankų, pakanka įminkyti kelis papildomus šaukštus miltų. Visada stengiuosi balansą išgauti palaipsniui, nes pernelyg didelis papildomų ingredientų kiekis gali sugadinti tekstūrą. Šis metodas – kulinarinė praktika, patvirtinta daugybės bandymų mano virtuvėje.