Autorius apie receptą
Marinuoti pievagrybiai yra vienas universaliausių užkandžių lietuviškoje virtuvėje: jie tinka prie karštų bulvių, grikių, kepsnių, ant šventinio stalo šalia silkės ar mišrainių, o taip pat kaip greitas garnyras savaitgalio pietums. Šio patiekalo esmė paprasta, bet rezultatas labai „švarus“ ir gaivus: trumpai apvirti pievagrybiai išlieka stangrūs, o kvapnus actinis marinatas su lauro lapais, pipirais ir česnaku suteikia ryškumo. Šį receptą esu ne kartą tikrinusi savo virtuvėje, o prieskonių proporcijos išsikristalizavo po kelių bandymų, kai norėjosi rasti balansą tarp rūgštelės, saldumo ir lengvo aštrumo.
Man marinuoti pievagrybiai ypatingi dar ir tuo, kad jie primena šeimos tradiciją: vaikystėje juos dažnai ruošdavo mama, o aš vis prašydavau, kad česnako būtų „truputį daugiau“, nes stiklainį atidarius kvapas visada būdavo pats skaniausias. Dabar, kai pati ruošiu šį užkandį, vis dar laikausi tos pačios logikos: geras marinatas turi būti kvapnus, bet neužgožti grybų skonio.
Kad marinuoti pievagrybiai pavyktų nepriekaištingai, svarbu dviejų dalykų laikytis itin tiksliai: grybų nepervirti ir marinatą subalansuoti pagal savo actą. Profesionalioje virtuvėje marinuojant dažnai siekiama, kad rūgštis „pakeltų“ skonį, o nedidelis cukraus kiekis suapvalintų aštrumą ir actiškumą. Čia būtent taip ir daroma, todėl užkandis gaunasi ryškus, bet harmoningas.
Reklama
Patiekalo gaminimo patarimai
- Renkantis pievagrybius, pirmenybė teikiama tvirtiems, šviesiems, be patamsėjusių dėmių ir be gleivėto paviršiaus.
- Grybai plaunami greitai ir trumpai, nes jie sugeria vandenį, o tai gali „praskiesti“ skonį.
- Apvirimas turi būti trumpas, kad pievagrybiai išliktų stangrūs ir traškesni, o ne suirti.
- Marinato skonis ragaujamas dar verdant, nes skirtingi actai gali būti skirtingo aštrumo.
- Jei norisi ypač tvarkingo vaizdo stiklainyje, vienodo dydžio pievagrybiai atrenkami iš anksto, o didesni supjaustomi.
- Prieskoniai neperkraunami, kad grybo skonis liktų pagrindinis, o aromatai tik jį paryškintų.
- Kad marinuoti pievagrybiai būtų ypač stangrūs ir neprarastų spalvos, apvirimo vandenyje verta naudoti ne tik citrinos sultis, bet ir pakankamai didelį vandens kiekį. Kai vandens daug, temperatūra greičiau atsistato, grybai apverda tolygiai, o tekstūra išlieka „tvirta, bet sultinga“.