
Voveraitės tampa guminės, jei jos kepamos per silpnai arba troškinamos kartu su per daug skysčio. Geriausia jas pradžioje apkepinti sausoje keptuvėje, kol nugaruos natūralus grybų skystis, o tik tuomet dėti sviestą, šoninę ar svogūnus. Tai padeda išlaikyti jų tekstūrą ir skonį.
Grietinėlę geriausia pilti tik tada, kai voveraitės, svogūnai ir šoninė jau iškepę ir sumažinama kaitra. Taip išvengiama jos susisluoksniavimo ar išsiskyrimo. Taip pat verta naudoti bent 30% riebumo grietinėlę – ji atsparesnė karščiui ir geriau susilieja su kitais ingredientais.
Taip, šį patiekalą galima užšaldyti, tačiau rekomenduojama tai daryti be grietinėlės – ją geriau įpilti tik atšildžius ir pakaitinus patiekalą. Užšaldytos voveraitės su šonine ir svogūnais išlaiko skonį, bet grietinėlė gali atsiskirti, todėl ją vertėtų papildyti šviežiai.
Vietoje šoninės galima naudoti rūkyto ar kepto kalakuto gabalėlius, virtą vištieną ar net augalinį pakaitalą, pvz., rūkytą tofu. Taip pat galima visai atsisakyti mėsos ir voveraites troškinti tik su svogūnais bei grietinėle – skonis išliks subtilus ir švelnus.
Jei šoninė labai sūri, galima sumažinti bendrą druskos kiekį recepte ir naudoti švelnesnę grietinėlę ar įlašinti šlakelį pieno. Taip pat padeda įmaišyti virtų bulvių ar patiekti su nesūriais garnyrais, kurie sušvelnina sūrumą. Citrinos sultys ar trupučio cukraus pridėjimas taip pat gali padėti sureguliuoti skonį.
Taip, šaldytos voveraitės puikiai tinka šiam patiekalui, tačiau svarbu jas visiškai atitirpinti ir nugarinti skystį prieš kepant. Šaldytos voveraitės dažnai išskiria daugiau vandens, todėl pradžioje reikėtų kepti sausoje keptuvėje, kad neapskystintų patiekalo.