Autorius apie receptą
Vyšnių uogienė su kauliukais – tai senovinis receptas, kuris daugeliui primena vaikystės skonius. Kauliukai suteikia uogienei ypatingą, subtilų kartumą, o kartu ir sodresnį aromatą, todėl ši uogienė išsiskiria iš kitų. Ji puikiai tinka ne tik prie lietuviškų blynų ar bandelių, bet ir kaip įdaras pyragams ar sausainiams. Uogienę galima naudoti net padažų gamyboje prie paukštienos ar sūrių.
Aš pati pirmą kartą tokį receptą paveldėjau iš savo močiutės, kuri visada sakydavo, jog tikra vyšnių uogienė turi būti su kauliukais – tada ji būna sodresnė ir ilgiau išsilaiko. Vėliau šį receptą išbandžiau pati, pridėjau prieskoninių žolelių ir atradau, kad čiobrelis bei rozmarinas su vyšniomis dera nepaprastai harmoningai. Šį receptą išbandžiau ne kartą, tad drąsiai galiu teigti, jog jis patikrintas ir tikrai pavyks.
Galimos ingredientų alternatyvos
- Degtinę galima pakeisti romu arba brendžiu – abu alkoholiniai gėrimai suteiks šilto aromato.
- Mėtų šakeles galima keisti melisomis – jos suteiks gaivesnį atspalvį.
- Rozmariną galima pakeisti šalaviju – skonis bus kiek intensyvesnis.
- Jei neturite čiobrelių, puikiai tiks levandų žiedai, bet jų reikėtų naudoti mažiau dėl stipraus aromato.
Patiekalo gaminimo patarimai
- Rinkitės tik prinokusias, tvirtas vyšnias – jos išskiria daugiau sulčių ir uogienė nebūna per rūgšti.
- Uogienės virimo metu stenkitės nepermaišyti per dažnai, kad uogos neištižtų.
- Putas nugriebkite atsargiai – tai padės išvengti rūgimo proceso sandėliuojant.
- Stiklainius būtinai sterilizuokite, nes tai užtikrina ilgesnį uogienės galiojimą.
- Jei norite dar ryškesnio skonio, kelias vyšnias prieš virimą galite susmulkinti ir įmaišyti į bendrą masę.